Miškuose šermukšniai dar oranžiniai
„Keista. Liepos 7 d., o šermukšnis jau baigia sunokti. Kaži kokia bus likusi vasara. Jau dabar panašu lyg rudenėtų“, – minėtoje grupėje prie šermukšnių nuotraukų rašė jas įkėlusi moteris.
Paklaustas, ar baigiantys sunokti šermukšniai jau simbolizuoja artėjantį rudenį, S. Paltanavičius sakė, kad čia svarbūs keli aspektai: „Sunku pasakyti, nes klausimas – ar šermukšniai auga mieste, ar jie žmonių sodinti. Yra labai didelis skirtumas. Nes tai, ką mes patys pasodiname ir auginame, mums neturėtų tapti ženklu, vertinant gamtą.
Miškuose šermukšniai dar nėra nokstantys. Jie jau yra oranžiniai, bet dar ne raudoni, kokie būna jau prinokę. Žinoma, dar tik pirmoji liepos dekada ir ankstoka. Bet šiemet viskas maždaug 2–3 savaitėm yra anksčiau, todėl net ir miškuose, įsaulėje, kur tiesiai saulė, šermukšnio vaisiai, kurie vadinami ne uogomis, o obuoliukais, iki liepos galo jau bus visiškai prinokę. Ramiai sau kybos, niekas nepasikeis, tik galbūt varnėnai, strazdai juos galės lesti, nes daugelio paukščių vasaros racione būtent ir yra ameliankių uogos, mėlynės ir šermukšniai.
Ar tai jau yra rudens ženklas? Tikrai ne. Nieko bendro. Paprastai šermukšniai paskutinę rugpjūčio dekadą, prieš rugsėjį, jau būna visiškai prisirpę, prinokę ir laikosi vienodai praktiškai iki pirmų tikrų šalnų. Paskui, jei žmonės nenuskina, o pas mus paprastai neskina šermukšnių, nes labai retai kas žino, ką su jais daryti, atskridę smilginiai strazdai, šiaurės svirbeliai juos nulesa.“
Pievose – vasaros spalvų paletė
Paklaustas, ar pačiam jau teko pastebėti ženklų gamtoje, kurie pranašautų rudenį, S. Paltanavičius sakė, kad išties nemažai augalų nužydėjo anksčiau, bet rudens ženklų dar tikrai nėra, o pievose – dar pati tikriausia vasara:
„Sakyčiau, yra šiokio tokio pasimetimo, nes daugelis augalų daug anksčiau nužydėjo ir išbarstė sėklas. Bet įdomu tai, kad nemažai jų pradeda žydėti antrą kartą. Tik kol kas tai yra per daug nauja, kad galėtume įvertinti.
Bet, jeigu pažiūrėsime į mūsų nešienautas pievas, jos dar tikrai atrodo labai gražiai, žiedų jose – daugybė, ir kol kas tikrai dar nesiveržia vadinamieji vasaros pabaigos ar rudens žiedai. Dar labai vasariška: daug baltos spalvos, kuri yra vasariška spalva, melsvos, violetinės, geltonos spalvos žiedų. Vasaros spalvų paletė dar, sakyčiau, tikrai optimistinė, ne link rudens vedanti.
Taigi tuos, kurie jau nori ieškoti rudens, turiu nuvilti, ir visiems siūlyčiau dar ieškoti vasaros.“
Kodėl nužydėjo anksčiau?
Pasiteiravus, kas lėmė, kad šiemet nemažai augalų nužydėjo anksčiau nei įprasta, S. Paltanavičius kaip priežastį įvardijo pakitusią vasaros sezono trukmę:
„Lėmė tai, kad mūsų vasaros yra nebe tradiciškai trijų mėnesių, o beveik keturių mėnesių trukmės. Ir šiemet jau gegužės 18 d. prasidėjo gamtos vasara. Svarbiausia, kad ta šiluma nebuvo pertraukta vėsos periodu.
Tradiciškai Lietuvoje būdavo iš pradžių šilta, o paskui nuo birželio 5–8 d. iki Joninių būdavo lietinga ir kaip vasarai palyginti vėsu. Žmonės ir sakydavo: kai tik šienapjūtė, prasideda lietūs. Šienapjūtė ir prasidėdavo nuo birželio 3–5 d., tai žmonės, kai dar šienaudavo visoje Lietuvoje, būdavo daugybė vargo tą šieną išdžiovinti ir t. t.
Dabar pradėjus kepinti nuo gegužės paskutinės dekados pradžios buvo daug saulės, labai daug šilumos, karščio.“
Gamtininko teigimu, daugelis gyvūnų negali savo ciklų pagreitinti – pavyzdžiui, paukščiai greičiau išperėti arba sutrumpėti žvėrių nėštumo laikas, tačiau augalų ciklai gali tapti daug greitesni – jie gali greičiau išaugti, jų žydėjimas vietoj dviejų savaičių gali trukti tris keturias dienas.
Pasak S. Paltanavičiaus, tai susiję su klimato kaita, tačiau, kad būtų galima detaliau kalbėti apie ciklų pokyčius, reikia ilgus metus trunkančių stebėjimų:
„Tai iš dalies yra klimato kaitos grimasos ir nemenka grėsmė. Bet fiksuoti vienų metų kažkokius rezultatus ar gamtos procesus yra nedovanotina klaida, nes tam reikia bent 10–20 metų detalių stebėjimų, fiksavimų, kad būtų galima tą dinamiką, visą vyksmą stebėti ir tik tada daryti išvadas. Nes gamta mėgsta tradiciškumą. Kol kas neaišku, ar bus tokia tradicija, kad vasaros ankstės, ilgės, augalų ciklai kis.
Kol kas nematau, kad kas nors specialiai labai aktyviai tai darytų, bet, jeigu tik bus tyrėjų, kurie fiksuos visos Lietuvos mastu bent 100 vietų pagal vieną metodiką ir tai darys 10–20 metų, kada nors bus galima pasakyti tiksliai, aiškiai, ne apie rezultatą kalbant, bet apie visą vyksmą, kaip, kodėl vyksta ir, pats svarbiausias dalykas, kaip pati gamta prie viso to prisitaiko.“