„Kai mes pirmą kartą susitinkame su pacientu, patyrusiu miokardo infarktą, visų pirma, klausiame, kokie veiksniai galėjo šią būklę sukelti. Nerimas, įtampa, konfliktai, problemos darbe ar šeimoje – tai labai galingi kenkėjai. Įtakos širdžiai turi daug kas – didžiuliai kofeino kiekiai ar kitokių medžiagų vartojimas, rūkymas ir nesakingas alkoholio vartojimas“, – laidoje „Sveikas rytojus“ apie širdies ir kraujagyslių ligų priežastis pasakojo gydytoja kardiologė Ž. Petrulionienė.
Aktorė Janina Matekonytė, praeityje išgyvenusi tragišką dukters netektį ir kitokias gyvenimo negandas, prisipažįsta itin rūpestingai sauganti savo širdies sveikatą, nes jaučia pasikeitusias gyvenimo aplinkybes, rašoma spaudos pranešime.
„Nesaugumo jausmas ir yra pagrindinis nerimas, kurį aš labai jaučiu visuomenėje. Mes esame ypatingai nervingi ir priešų ieškom tarp savų. Kiekvienas didesnis stresas gyvenime atsiliepia mūsų širdžiai ir visai sveikatai“, – pasakojo aktorė, pedagogė Janina Matekonytė.
Lietuvos širdies asociacijos Vilniaus sk. vadovės Ž. Petrulionienės teigimu, labai svarbu išsiaiškinti visus rizikos veiksnius, o jų gali būti daug. Gydytoja sako, kad kai kurie rizikos veiksniai, tokie kaip cholesterolio padidėjimas ar kraujospūdžio padidėjimas, yra gydomi bei kontroliuojami, tereikia laiku kreiptis į medikus bei klausytis jų nurodymų.
„Aš visada sakau, kad esminis dalykas yra mityba. Ką mes valgome, tuo ir sergame. Mes turime žinoti, kokios maisto medžiagos yra palankios širdies kraujagyslių sveikatai“, – teigė vaistininkė Violeta Navickienė.
Su sveikos mitybos įtaka ir svarba sutinka ir VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro I kardiologijos sk. vedėja, gydytoja kardiologė prof. Ž. Petrulionienė.
Į kokias maistingąsias medžiagas ar produktus reikėtų atkreipti dėmesį tiems, kas yra rizikos grupėje arba jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, laidoje patarė vaistininkė V. Navickienė.
„Tai Omega 3, kurių yra ne tik riebiose žuvyse, bet ir augaliniuose šaltiniuose. Omega 3 rūgščių turi linų sėmenų, taip pat alyvuogių aliejus. Svarbūs yra česnakai bei kofermentas Q10, kuris veikia kaip antioksidantas. B grupės vitaminai padeda palaikyti nervų sistemą ir psichologinę būklę. Taip pat svarbūs yra antioksidantai tokie, kaip vitaminas E, C, selenas, cinkas ir panašiai“, – laidoje pasakojo vaistininkė V. Navickienė.
Pasak profesorės Ž. Petrulionienės, su mūsų mityba yra susijęs ir mūsų kraujagyslių švarumas bei aterosklerozės progresavimo greitis, ir kraujospūdis bei antro tipo cukrinio diabeto rizika. Gydytoja laidoje atkreipė dėmesį, kad su antsvoriu bei metaboliniu sindromu padidėja ritmo sutrikimai ir prieširdžių virpėjimo rizika.
„Kraujospūdžio kontrolei labai svarbu kuo mažiau druskos, kuo mažiau sočiųjų riebalų, kuo mažiau transriebalų ir kuo daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių. Būtent polinesočiosios riebalų rūgštys yra plačiai vartojamos Viduržemio jūros regione, taip pat ir Japonijoje. Žinome, kad ten infarktų yra mažiau“, – laidoje pasakojo prof. Ž. Petrulionienė.
Širdies veiklai itin naudingos Viduržemio jūros dietos, kurių mitybos pagrindą sudaro augaliniai produktai: žuvis, jūros gėrybės, alyvuogių aliejus. Lietuvoje taip pat yra produktų, teigiamai veikiančių širdies sveikatą, tačiau lietuviai jų vis dar suvalgo nepakankamai. Puikus Omega 3 rūgščių šaltinis yra linų sėmenų aliejus, o širdies veiklą palaikančio vitamino B1 galima gauti valgant rūpią duoną, ankštines daržoves ir riešutus.
Tačiau jei mityboje stinga sveikatai naudingų produktų, tuomet mitybą galima papildyti papildais. Aktorė J. Matekonytė taip pat tuo papildo savo mitybą, tačiau puoselėja ir sveiką gyvenimo būdą, ir prisižiūri, ką valgo.
„Aš jau ilgai nevartoju cukraus ir stengiuosi vartoti kuo mažiau baltų miltų. Mėgstu daržoves, vaisius bei žuvį. Jei jau ko pritrūksta, papildau save papildais širdelei pastiprinti“, – laidoje apie savo sveikos mitybos įpročius pasakojo aktorė J. Matekonytė.
Aktorė J. Matekonytė pastebi, kad be veiksmingų maisto papildų, širdį stiprinti padeda judėjimas bei teisingas kvėpavimas.
„Judėjimas ir kvėpavimas duoda labai daug. Kvėpavimas yra tokia galinga jėga. Jis padeda širdžiai nurimti, o tuo pačiu rimsta ir pulsas, ir visa kita. Teisingai kvėpuoti išmokau jogos pamokose. Jeigu jaučiu, kad užsisėdėjau, organizmas reikalauja, tai aš tikrai tuos pratimus prisimenu ir darau“, – apie judėjimo ir kvėpavimo galią laidoje pasakojo aktorė J. Matekonytė.
Profesorė Ž. Petrulionienė laidoje patarė judėti bent tris kartus per savaitę, o idealiausia būtų mankštintis kasdien po pusę valandos. Gydytoja atkreipė dėmesį, kad taip pat svarbūs veiksniai širdies sveikatai yra nerūkymas, kraujospūdžio kontrolė, kūno masės indekso kontrolė ir visi privalomieji vaistai bei teigiamos emocijos.
„Emocijos turi didžiulę įtaką tiek širdžiai, tiek kitiems organams. Norėčiau visiems palinkėti įsiklausyti į savo širdį. Sveikai maitintis, judėti, jeigu ko trūksta – gerti papildus. Na, ir sakyti sau, kad viskas bus gerai!“, – rūpintis savo fizine ir emocine sveikata ragino aktorė J. Matekonytė.