Prie pat Baltijos jūros kasmet rengiama efektinga muzikos fiesta stebina ryškiais muzikiniais vardais. Šiemet – ne išimtis. Pirmąją dieną pagrindinėje scenoje pasirodė Lietuvoje ką tik viešėję „Maneskin“, taip pat „Imagine Dragons“ ir Rihannos mylimasis, būsimas jų vaikelio tėtis, reperis „Asap Rocky“.
Kitomis dienomis dar laukia Dua Lipos, „The Chemical Brothers“, „The Killers“, „Years & Years“, Jessie Ware, reperės Megan Thee Stallion, „Playboi Carti“, „Glass Animals“, Martin Garrix ir daug kitų žvaigždžių pasirodymų.
Patį pirmąjį vakarą minioje ir automobilių stovėjimo aikštelėse, kaip įprastai, buvo galima girdėti ypač daug lietuvių kalbos, matyti lietuviškų automobilių numerių. Mūsų tautiečiai nepabijojo nemažo, 600 kilometrų, atstumo ir atkeliavo į festivalį.
Kalbant apie kelionę į Gdynią – ne toks jau ir lengvas iššūkis, jei atvirai. O jei dar atviriau – geriau pasiruoškite iš Lietuvos išvykti anksčiau, nei tai padarėme mes, ir nestokite pakeliui ilgesniam laikui papietauti ar pailsėti, nes galimai pateksite į tokią situaciją, kurioje atsidūrėme. Rodos, pirmas planas buvo stabtelti trumpam prie degalinės pramankštinti kojas, bet viskas baigėsi lenkiškų patiekalų ne itin skubia degustacija likus 167 kilometrams iki kelionės tikslo. Bet nežiūrėkite į mus su kolega operatoriumi taip kreivai – kas nesusigundytų sklidinu dubeniu „guliašovos“ ir lenkų pasididžiavimu – „pierogiais“? Ir šiaip, kur tu Lietuvoje pamatysi, kad kas siūlytų šviežią sveiką maistą, sriubas, kepsnius ir t.t.? Idėja Lietuvai, ne kitaip.
Taigi, nusidėjome. Savo pačių nervinių ląstelių ir laiko sąskaita: palikome degalinę prieš pat piko metą, todėl artėjant prie Gdansko ir Gdynios nematėme nieko kito, tik spūstis, kuriose praleidome net kelias valandas. Atvykome į festivalį prieš pat griausmingą „Måneskin“ pasirodymą. Bendrai mūsų visa kelionė su pusantros valandos pietų „pertraukėle“ truko 12 valandų. Taip, čia visa pusė paros kelyje.
Atrodytų, kad viskas baigėsi sėkmingai, niekur lyg ir nepavėlavome, tačiau šioje vietoje dar neskubėkite džiaugtis. Tik pasiekę „Open’erio“ zoną, susidūrėme su realybe. Festivalis yra išties didžiulis, žmonės plūsta būriais iš visų įmanomų pusių, prie tualetų nusidriekusios ilgiausios eilės, o atstumai tarp objektų reikalauja miklesnių kojų, jei nori visur suspėti.
Pirmas dalykas, ką paprastai darome tik atvykus į festivalį, tai susirandame vietą, kur bandysime sudėti bluostą bent porai valandų. Pirmiausia taip ir padariau, ėjau ieškoti vietos palapinei, tačiau, pasirodo, į šio festivalio bilieto kainą neįeina nei vieta palapinių miestelyje, nei automobilių stovėjimo aikštelėje. Sąžininga ar ne – spręskite patys.
Daugiau informacijos galintis suteikti punktas, anot festivalio darbuotojų, įkurtas už kokio puskilometrio nuo pagrindinės scenos. Bet jis dirba dvidešimt keturias valandas per parą. Todėl prioritetai greitai buvo perdėlioti tokia tvarka: „Måneskin“, „Imagine Dragons“, „Asap Rocky“ koncertai, įspūdingų lankytojų įvaizdžių fiksavimas ir visko parodymas jums, „Delfi“ skaitytojai ir žiūrovai.
Apžvelgiant pirmos dienos festivalio lankytojų stilių, galima būtų apibūdinti jį keliais raktiniais žodžiais – laisvumas, drąsa, saviraiška ir rokenrolas. Klasika tapę blizgučiai čia irgi nutūpė ant veido ir kitų kūno dalių. Iš tiesų, galima buvo pamatyti pačių įvairiausių stilių, tačiau labiausiai išsiskyrė „Måneskin“ gerbėjai: išraiškingi, provokuojančiai, juodai apsirengę jaunuoliai. Žmonės atsipalaidavę, labai laimingi, su malonumu pozavo nuotraukoms be jokių įkalbinėjimų. Viską kviečiame pamatyti patiems nuotraukų galerijoje.
Daugiau naujienų iš „Open’er“ festivalio – kasdien. Sekite rubriką „Festivalizuokis“!