Netylant šiurpioms istorijoms, atskleidė, kaip klubuose svaiginamos merginos: viskas vyksta pagal schemą

„Buvau apsvaiginta, po vienos gėrimo taurės pasijutau blogai, ėmė tirpti kūnas, pasidarė silpna. Neprisimenu, kaip grįžau namo. Parą vėmiau tualete, neturėjau jėgų net išlaikyti rankose telefono.“

Tai tik vienas anoniminis liudijimas iš daugelio, kurių sulaukia nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“, globojantis seksualinį smurtą patiriančias aukas, rašoma spaudos pranešime.

Vis garsiau ėmus kalbėti apie naktiniuose klubuose galimai apsvaiginamas ir išprievartaujamas merginas, lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė tinklalaidėje „Welcome to Lithuania“ sako, kad kreiptis pagalbos – būtina, o aukų Lietuvoje gali būti skaičiuojama šimtais.

Vien tik į šį centrą kasdien kreipiasi apie 30 nukentėjusių merginų, kurios pasakoja istorijas apie apsvaiginimus, neaiškius gėrimus naktiniuose klubuose ir patirtą prievartą.

Kaip sako „Ribologijos“ – vienos iš „Prabilk“ kuriančių organizacijų vadovė Rugilė Butkevičiūtė, tai yra pirmoji pagalbos stotelė, į kurią gali kreiptis merginos, patyrusios seksualinį smurtą.

Sudaro pagalbos planą

Vadovė atvirai kalba, kad nors socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje gausu informacijos apie tai, kad moterys ir merginos turi būti budrios ir saugoti tiek save, tiek savo gėrimus naktiniuose klubuose ir baruose, deja, bet tragedijos nutinka dažniau nei norėtųsi.

„Kasdien sulaukiame apie 30 nukentėjusių merginų skambučių. Vienos dalijasi ką tik patirta situacija, kitos ryžtasi prabilti apie senas nuoskaudas ir patirtas fizines bei psichologines traumas.

Mūsų centro tikslas teikti tiek emocinę paramą, tiek informacinę pagalbą. Kiekvienai nukentėjusiai sudarome pirminį pagalbos planą, ko ji turėtų imtis, į kokias institucijas kreiptis ir kaip gauti priklausančią ir reikalingiausią pagalbą.

Jeigu į mus kreipiasi nukentėjęs vaikas arba nepilnametis asmuo, padėti taip pat galime – glaudžiai bendradarbiaujame su tam tikromis įstaigomis, kurios padeda konkrečiai vaikams“, – sako Rugilė Butkevičiūtė.

Papasakojo, kaip veikia schema naktiniame klube

Vadovė papasakojo ir apie istorijas, kurias tenka išgirsti iš nuskriaustų merginų. Sako, kad scenarijų pasitaiko pačių įvairiausių, tačiau daugelį sieja vienas ir tas pats – į kokteilį įmaišyti vaistai arba narkotinės, psichotropinės medžiagos.

„Mes sulaukiame tokių istorijų, kai moterys pasakoja, jog nusipirko gėrimą bare ir netrukus pasijuto apsvaigintos. Būna pavienių atvejų, kai galimų narkotinių medžiagų merginoms įpila patys barmenai.

Tokiais atvejais veikia viskas pagal schemą – yra nusižiūrima mergina, barmenui sumokami pinigai, o jis išrinktai merginai įpila vaistų į jos gėrimą.

Suprasti, kad į gėrimą ko nors įpilta, yra labai sudėtinga, jis paprastai niekuo nesiskiria nuo įprasto, tačiau šiuo atveju labai svarbu pačiai merginai įvertinti, kaip ji jaučiasi išgėrusi pirmą taurę.

Jeigu pajautė, kad ima mieguistumas, kūnas tampa sunkus, jaučiasi apsvaigimas greičiau nei įprasta, sutrinka judesių koordinacija, labai svarbu kuo greičiau saugiai grįžti į namus arba kviestis pagalbą.

Mus pasiekė ir toks atvejis, kai viena mergina, grįžusi namo su taksi, visą parą vėmė tualete ir nepajėgė net telefono rankose išlaikyti – jai reikėjo išgyventi, išbūti tą laiką, ji nesugebėjo net prisikviesti pagalbos.“

Nukentėjusios merginos bijo reakcijų

Vis tik kreiptis pagalbos merginos delsia ne tik dėl to, kad kartais nepajėgia to padaryti dėl prastos savijautos ir būklės, bet ir dėl to, kad baiminasi likti nesuprastos arba sulaukti kaltinimų dėl tariamai neteisingo elgesio.

„Aukų palaikymo trūkumas lemia, kad žmonės bijo kreiptis, baiminasi dėl visuomenės reakcijų, neigiamų komentarų.

Yra buvę atvejų, kai nukentėjusių merginų pasakojimais netiki net mamos – tad ką kalbėti apie visuomenę.

Aš visada labai prašau žmonių, kurie neturi ką pakomentuoti viešojoje erdvėje, susilaikyti nuo bet kokių žodžių.

Neapgalvotas komentaras, replika gali sutrikdyti merginų drąsą ir nukentėjusios merginos dar labiau užsisklęs savyje.“

Smurto forma – ir provokuojančios nuotraukos

Rugilė Butkevičiūtė akcentuoja, kad seksualinio pobūdžio smurtas yra ne tada, kai mergina ar moteris yra išprievartaujama, o jai prie gerklės priremtas peilis.

„Seksualiniu smurtu vadinamas bet koks seksualizuotos elgsenos smurtas, kuris peržengia ribas. Tai gali būti tiek gautos lytinių organų nuotraukos socialiniame tinkle, tiek prisilietimai.

Būna atvejų, kai vyrai filmuoja lytinius santykius su žmona, o skyrybų metu ima grasinti, kad viską paviešins.

Moterys bijo, nenori susigadinti reputacijos – tai jau yra smurto forma, apie kurią reikia prabilti, o mūsų pagalbos centras tai labai aktyviai ragina daryti ir nieko nebijoti.“

Visas pokalbis su Lyčių lygybės eksperte – čia:

*Seksualinio pobūdžio prievartą patyrusios moterys iš visos Lietuvos gali kreiptis tel. [phone], el. paštu [e-mail] (teikiama profesionali teisininko, psichologo pagalbą bei atstovavimas bylose)*

Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:

Regionas Specializuotos pagalbos centras Telefonai, el.paštas Pagalba teikiama visoje Lietuvoje ir užsienyje Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras [phone] www.anti-trafficking.lt Konsultacijos ir pagalba visoje Lietuvoje ribologija.lt [e-mail] Vilniaus m. (be Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijų) Asociacija Vilniaus moterų namai [phone] [e-mail] Vilniaus m. Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijos, Vilniaus r., divakų r., Širvintų r., Šalčininkų r., Švenčionių r. Asociacija Moterų informacijos centras [phone] [e-mail] Kauno m. Asociacija Kauno apskrities moterų krizių centras [phone] [e-mail] Kauno r., Prienų r., Birštono Asociacija Kauno moterų draugija [phone], [phone] [e-mail] Klaipėdos m., Neringos, Palangos m. Viešoji įstaiga Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Klaipėdos r., Kretingos r., Šilutės r., Skuodo r. Asociacija Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Šiaulių m., Šiaulių r., Akmenės r., Joniškio r., Pakruojo r., Radviliškio r. Asociacija Moterų veiklos inovacijų centras [phone], [phone] [e-mail] Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Rokiškio r., Pasvalio r. Asociacija Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Kalvarijos, Marijampolės r. Asociacija Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Šakių r., Vilkaviškio r., Kazlų Rūdos, Jurbarko Asociacija Marijampolės apskrities moterų namai [phone] [e-mail] Alytaus m., Alytaus r., Varėnos r., Lazdijų r., Druskininkų Asociacija Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Jonavos r., Kaišiadorių r., Elekdivėnų, Ukmergės r., Kėdainių r., Raseinių r. savivaldybės VšĮ Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Telšių r., Plungės r., Rietavo, Mažeikių r. Viešoji įstaiga Telšių krizių centras [phone] [e-mail] Visagino m., Ignalinos r., Zarasų Asociacija Visagino šeimos krizių centras [phone] [e-mail] Utenos r., Molėtų r., Anykščių r. Asociacija Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Kelmės r., Tauragės r., Šilalės r., Pagėgių Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail]

Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija. Parengė Asociacija Kauno moterų draugija ([phone])