Na, o horizonte, tik jau ne serialo, o kino formate, pasirodė dar viena žymaus ir tuo pačiu daug kam kultiniu tapusio žaidimo adaptacija – „Borderlands: paslaptinga relikvija“, už kurią yra atsakingas be galo kruvinų, perpildytų smurtu ir makabriškumo nestokojančių juostų „Nakvynės namai“, „Kanibalai“ ir „Padėkos diena“ režisierius Elis Rothas.
O, ar Elis Rothas buvo geras studijos „Lionsgate“ pasirinkimu šiai ekranizacijai? Tuoj sužinosite, nes filmas kardinaliai skiriasi nuo to, ką jis turi savo repertuare, bet tuo pačiu jo režisūrinis stilius buvo idealus tokio nurauto žaidimo perkėlimui į didžiuosius kino ekranus.
Apie ką mes čia…
Norėdama įvykdyti itin slaptą, bet kartu ir be galo pelningą misiją, samdinė Lilita atsidūrė negailestingoje Pandoros planetoje. Joje ji sutinka nutrūktgalvišką komandą – elitiniam būriui kadaise priklausiusį Rolandą, sociopatiškais poelgiais pagarsėjusią sprogmenų specialistę Tiną, Tinos apsauginį Krygą, kvanktelėjusią mokslininkę daktarę Tanis ir cinizmu apsišarvavusį robotą Kleptrepas. Jie visi privalo iš Pandoros išgabenti itin svarbų artefaktą, kurio galia, jeigu ji bus panaudota neatsakingai, gali sunaikinti visą visatą.
Kūrinio turinys
Pačioje šios trumpos ir jokių „spoilerių“ neturinčios apžvalgos pradžioje buvau paminėjęs, kad pastaruoju metu kompiuterinių žaidimų ekranizacijos išties pranoko visus įmanomus gerbėjų lūkesčius ir beveik kaskart dovanoja ne tik gerą reginį, bet ir tiksliai perteikia žaidimuose pristatytas istorijas bei personažus. Ir tame, manau, nėra nieko nuostabaus, nes pagaliau už tokias adaptacijas atsakingi kūrėjai suvokė, ko reikia žiūrovams – gero scenarijaus, žaidimuose vyraujančios atmosferos ir, kas svarbiausia, patrauklios vizijos su tam tikro žaidimo pasaulio taisyklių paisymu. Tai yra viskas, ko reikia norint garantuoti gerą adaptaciją, ką neseniai įrodė „AMAZON“ su hitu „Radioaktyvių dulkių kritimas“.
Kalbant apie „Borderlands: paslaptinga relikvija“, tai čia yra kažkiek klausimų kūrėjams, kuriems kaip ir pavyko perteikti svarbiausius žaidimo elementus į ekraną, bet tuo pačiu kardinaliai pakeisti pačios istorijos esmę. Aišku, šiuo atveju per daug kritikuoti man net nesinori, nes visgi žaidimas tai pirmiausia atviro pasaulio smėlio dėžė, kurioje vyksta labai daug visko ir kartu labai chaotišku būdu pristatomos mažos mini istorijos, dažnai tarpusavyje neturinčios nieko bendro. Užtat filme buvo nuspręsta eiti labai senoviniu keliu – suburti komandą ir ieškoti taip vadinamo „makgafino“ (svarbaus daikto ar objekto), kuriuo šiuo konkrečiu atveju tampa galinga mergina.
Ir taip, šios juostos siužetas, bendra koncepcija bei jos pagrindas yra be galo giminingas tokioms juostoms kaip „Galaktikos sergėtojai“, „Savižudžių būrys“, „Visiška tamsa“ ar kitai 2005 m. kompiuterinių žaidimų adaptacijai „Doom“. Tad nieko naujo, bent jau siužeto prasme, kūrėjai nesugebėjo atnešti, nes, kaip jau rašiau, viskas buvo kurta pagal tą patį šabloną kaip ir pirmiau paminėtose juostose. Tik yra vienas mažytis aspektas – net ir toks primityvus iki negalėjimo siužetas leidžia patirti puikų laiką kine vien dėl energingai pateikto ir vietoje nestovinčio veiksmo. Jo čia tikrai netrūksta ir jis pateiktas gana panašiai kaip ir pačiame žaidime, kas, manau, pagerina šios juostos statusą ir leidžia į ją žiūrėti kaip į visai neblogą žaidimo atmosferą turinčią adaptaciją.
Dėl veikėjų, manau, tarp gerbėjų gali kilti nemažai ginčų, nes kai kuriems jų vizualus tipažas bus ne prie širdies. Taip, tiek Lilita, tiek Rolandas kardinaliai skiriasi nuo to, kaip šie veikėjai buvo pristatyti žaidime, bet, mano kuklia nuomone, nors ir toks milžiniškas skirtumas tarp žaidimo ir filmo buvo pastebimas, filme jie puikiai susidirbo ir netgi kai kuriais momentais skleidė tam tikrą chemiją, kas buvo į naudą šiai istorijai. Su kitais veikėjais buvo panašiai. Aišku, geriausiai šiuo atveju gavosi roboto Kleptrepo perteikimas, dėl to milžiniškas ačiū kūrėjams, nes bent jau man jis buvo pats smagiausias tiek žaidimo, tiek filmo veikėjas.
Deja, bet visgi filmas turi ir vieną didžiulį minusą – cenzą. Kažkaip iš Eli Rotho man norėjosi daugiau smurto ir kruviniau atrodančių epizodų, kurie galėjo tiesiog labiau paįvairinti šios spalvingos istorijos vizualų stilių. O dabar gavosi toks paaugliams skirtas reginys, kuriame tiesiog elementariai nebuvo to, kas pirmiausia traukė žaidime – makabriškumo. Bent jau su komedija viskas čia tvarkoje.
Tad apibendrindamas galiu pasakyti, kad kaip ekranizacija filmas gavosi pusėtinas, bet žiūroviškas, o kaip postapokaliptinio pasaulio fantastinis nuotykių projektas su komedijos elementais – neblogas pramoginis projektas, kurį maloniausia bus pasižiūrėti kino salėje.
Techninė juostos pusė
Dėl ko smagu, tai kad filmo kūrėjai akivaizdžiai matė, kaip atrodo žaidimas ir galimai net jį žaidė, todėl techniniai juostos sprendimai priverčia džiūgauti akis ir ausis. Labai žvalus garso takelis, chaotiškas ir tuo pačiu įtampos kupinas kameros darbas bei efektingas vaizdo montažas neleidžia nuobodžiauti, o specialieji efektai ir tikrai kokybiškas CGI leido ekrane įžvelgti pakankamai daug iš žaidimo paimtų vizualių detalių, pradedant pabaisomis, veikėjų dizainu ir baigiant vietovėmis.
Aktorių kolektyvinis darbas
Komanda filme surinkta irgi ne pati prasčiausia. Žinoma, dviejų „Oskarų“ laureatei Cate Blanchett pasirodymas tokio tipo filmuose yra elementarus būdas uždirbti milžinišką pinigų sumą, bet netgi ir čia ji pademonstravo savo aktorinį talentą bei beribę charizmą.
Kevinas Hartas buvo toks pats Kevinas Hartas kaip ir visur kitur, o Jamie Lee Curtis, Florianas Munteanu’as, Edgaras Ramirezas, Gina Gershon, Ariana Greenblatt, Haley Bennett ir, žinoma, savo balsą robotui paskolinęs Jackas Blackas taip pat manęs nenuvylė jiems patikėtuose vaidmenyse. Tad taip, nebuvo taip blogai, kaip tikėjausi pamatęs pirmą anonsą, kuriame daugelis iš jų manęs neįtikino.
Verdiktas
„Borderlands: paslaptinga relikvija“ – žvali, neblogo humoro turinti, nurauta ir pakankamai šabloninė istorija, kuri kaip populiaraus kompiuterinio žaidimo ekranizacija neveikia taip gerai, kaip to norėtųsi, bet kaip postapokaliptinio kino bruožus turintis fantastinis pasakojimas sugeba padovanoti žiūrovams nenuobodžiai vystomą pramogą kine su charizmatiškais A klasės aktoriais priešaky.