Po tokio milžiniško fiasko tiek finansiniu, tiek moraliniu požiūriu, kino studija „Sony“ visiškai neatsižvelgė į kritiką ir nusprendė toliau vystyti pagal tą pačią schemą visiškai niekam nereikalingą „Žmogaus-voro visatą“ be paties šio žymaus superherojaus pasirodymo ekrane. Taip ir sulaukėme režisierės J. S. Clarkson naujo projekto „Madam Web“, kuris dar jam nepasirodžius sukėlė nemenkas diskusijas interneto platybėse.
Na, o kaip pats filmas? Gal iš karto ir pasakysiu – nekaip. O jeigu norite sužinoti plačiau, kodėl taip manau, kviečiu pasiskaityti šį trumpą ir jokių „spoilerių“ neturintį apsiliepimą.
Apie ką mes čia…
Dirbanti itin atsakingą ir žmonių gyvybes gelbėjantį darbą, greitosios pagalbos medikė Kesė vieną dieną pati atsiduria prie mirties slenksčio. Jai pavyksta išsikapstyti, bet su ypatinga dovanėle – dabar Kesė sugeba matyti ateitį. Ši nauja galia taps ir jos prakeiksmu, nes visai netrukus moteriai teks susidurti su praeities šešėliais ir paslaptingu vyru, kuris yra kažkiek susijęs su jos naujais antgamtiniais sugebėjimais.
Kūrinio turinys
Taigi turime dar vieną „Sony“ komiksais paremtą „pasididžiavimą“.
Neužteko to, jog gavome du prastus „Venomo“ filmus, kurie paniekino šio puikaus personažo istoriją, ir dar buvome „pamaloninti“ agoniją peržiūros metu sukeliančiu „Morbijumi“? Matyt, kad ne. Kitu atveju studija, kuriai rūpi jai priklausančios Žmogaus-voro teisės ir patys žiūrovai, galiausiai padarytų išvadas ir daugiau nebekankintų nieko su tokiais prastos prabos kūriniais. Nors, teisingumo dėlei, galima teigti, kad pastaraisiais metais su komiksų ekranizacijomis viskas yra graudu. Tik „Sony“ atveju reikia tą graudulį dauginti iš dviejų.
Nepagalvokite, kad specialiai vedamas bandos jausmo bandau „suvaryti“ šį filmą, kuris jau gavo nemažai kritikos tėvynėje. Ne, nes manau, kad net ir blogiausiame filme galima atrasti kažką šviesaus. Tik šiuo atveju tuo šviesulio nepamačiau, nes juosta atrodo tiesiog neišdirba tiek savo koncepcija, tiek siužetu, tiek veikėjais ir, kas svarbiausia, ji prie nieko rimto neveda, nors pati Madame Web veikėja komiksuose yra išties labai svarbi Piterio Parkerio ir jo altergo gyvenime. Tad žiūrėti šį filmą tik todėl, kad prie jo pripaišytas „Marvel“ logotipas, nėra prasmės, nes nei su vienu serijos filmu jis neturi beveik nieko bendro.
Kaip jau rašiau, istorija yra labai standartinė, visiškai neturinti jokių ypatingų siužetinių vingių, o ir bendras jos pateikimas prilygsta tiems nevykusiems 2000-ųjų komiksiniams projektams kaip „Drąsiaširdis“ ir „Elektra“, kurie atrodė vienodai ir be jokio cinkelio. Tas pats pasakytina ir apie personažus, su kuriais sunku susitapatinti, nes jie šiame filme labiau erzina nei sukelia kokią nors simpatiją. Na, o apie jų vangų pateikimą ir nykią dramaturginę dalį net nesinori kalbėti, nes tai viena didelė šios juostos bėda. Ir tas keista, nes filmo režisierė yra dirbusi prie išties iškilių projektų, todėl sunku suvokti, iš kur toks kūrybinis nuosmukis.
Veiksmo filme kažkiek yra, bet jis negelbėja situacijos, nes elementariai visa peržiūra dėl tokio atsainiai atrodančio siužeto man pavirto į nuobodulio vertą fiestą. Todėl ir neblogai atrodančios, nors chaose paskendusios gaudynės, nepadarė jokio įspūdžio.
Tad pabaigai tik noriu pasakyti, kad turime dar vieną visiškai neišnaudotą, nors išties įdomų „Marvel“ personažą, kurį savo neišmanymu paniekino studija „Sony“, lygiai taip pat, kaip ji tą padarė filmuose apie Venomą ir Morbijų. Tiesiog negaiškite laiko, nes ši juosta niekur neveda, o ir sutaupysite pinigų ir brangų laiką.
Techninė juostos pusė
Jeigu žinau, kad fantastinio filmo biudžetas nesiekia 100 milijonų dolerių, nes šiais laikais tai yra gana standartinė investicija tokio tipo filmams, esu labiau atlaidus, nes normalu, jog už 70 milijonų dolerių negausime „Įsikūnijimo“ lygio vaizdo. Tad atsižvelgianti į techninius aspektus šiuo atveju esu visiškai neutralus, nes filmas neatrodo labai jau pigiai.
CGI pakankamai neblogas, o ir meninis apipavidalinimas, norint sukurti reikiamą tam tikro laikotarpio atmosferą, visiškai pasiteisina. Net garso takeliui nesinori skirti kritikos strėlių, nes jis pakenčiamas ir reikiamais momentais galintis sukelti šiokią tokią įtampą ekrane.
Ir čia pasibaigia pliusai. Kameros darbas ir vaizdo montažas atrodo klaikiai ir taip chaotiškai, kad kartais net sunku susigaudyti kas, kur ir kaip vyksta. Todėl jeigu matėte „Morbijų“, šiame filme gausite lygiai tokį patį reginį (aišku, jeigu kalbėsime būtent apie šiuos du techninės dalies aspektus).
Aktorių kolektyvinis darbas
Ne itin man imponuoja aktorė Dakota Johnson, kuri jau ne vieną kartą demonstravo savo prastą vaidybą kituose projektuose, bet šioje juostoje ji bent jau rodė šiokias tokias pastangas, dėl ko jos įkūnytas personažas nebuvo toks klaikus, kaip galėjo būti atsižvelgus į scenarijaus „subtilybes“.
Antrame plane turime irgi ganėtinai žinomus veidus: pastaruoju metu itin daug populiarumo sulaukiančią Sydney Sweeney, Isabelą Merced, Taharą Rahimą, Mike‘ą Eppsą, Adamą Scottą, Emmą Roberts ir Celeste O‘Connor. Net neklauskite, kaip visi šie žmonės vaidino, nes atsakymas bus tas pats – nykiai.
Verdiktas
„Madam Web“ – vienas prasčiausių kada nors sukurtų „Marvel“ komiksais paremtų projektų, kuris ne tik, kad neturi jokių privalumų atsižvelgus į vaidybą, techninę dalį ar pasakojimo stilių, bet dar ir savo itin prastai parašytu scenarijumi paniekina išties įdomų, 1980 metais komiksų puslapiuose pasirodžiusi personažą.
Filmo anonsas: