Būtent tokiu projektu tampa režisierių Dano Berko ir Roberto Olseno dueto sukurtas „Novokainas“, kuris savo pateikimu bei griežtu cenzu „N-16“ (angl. „R“) yra artimas populiariam serialui „Berniukai“. O kas iš to gavosi, tuoj sužinosite.
Apie ką mes čia…
Paprastas ir drovus banke dirbantis vaikinas Natas turi paslaptį – dėl genetinio sutrikimo jis nejaučia jokio skausmo. Vieną dieną į banką įsiveržia plėšikai, kurie paima įkaitus, tarp kurių yra neseniai su Natu pradėjusi santykius Šeri. Neturėdamas kitos išeities, Natas nusprendžia ją išlaisvinti, nes kaip ne kaip, jis turi savotišką pranašumą ir tuo pačiu galimybę parodyti Šerei, kaip ji jam rūpi.
Kūrinio turinys
Žinote, apžvalgos pradžioje paminėjau serialą „Berniukai“, kuris savo brutalumu ir nenuspėjamumu atrodo tiesiog nepriekaištingai lyginant su standartiniais superherojų temos projektais. Tačiau „Novokainą“ su juo lyginčiau tik dalinai, nes panašiu brutalumu šis naujas filmas irgi pasižymi, o ir juodo humoro čia pakankamai daug, bet va siužetas yra artimas kitam panašaus tipo projektui – jau daugelio užmirštam 2010 metų hitui „Ateini čia arba gausi į dūdą!“, kurio pamatu tapo Marko Millaro komiksai.
Dėl ko šis filmas yra vertas žiūrovų dėmesio, tai dėl jo itin lengvai perteikto siužeto, kuris nenusibosta, o ir sugeba išlaikyti dėmesį iki pat pabaigos dėka smagiai įterptų į visumą juokelių ir žinoma netikėtumų, be kurių filmas tiesiog prarastų savo cinkelį. Taip pat veiksmas daro nemenką darbą, kad žiūrovui nebūtų nuobodu stebėti, kaip vystosi ši iš pirmo žvilgsnio primityviai banali, bet kartu patraukli istorija. Nes pripažinkime – gelbėti merginą iš nusikaltėlių gniaužtų tikrai nėra pati šviežiausia koncepcija. Tą žinojo ir filmo kūrėjai, kurie visa tai apžaidė itin pagirtinu būdu.
Dar galima pagirti ir pačius herojus. Taip, pagrindinis veikėjas Natas yra unikalus dėl savo sugebėjimo nejausti skausmo, bet ne vien tai padaro šį juostos protagonistą tokiu šauniu, o jo bailus ir neužtikrintas situacijų įvertinimas, kuris akimirksniu pavirsta į komiškas situacijas turintį reginį. Na, nes gyvenime manau daug kas irgi panašiai reaguotų, jeigu jam tektų stoti akis į akį su piktai nusiteikusiais asmenimis. Kas dėl blogiukų, tai čia viskas kaip kokiame kompiuteriniame žaidime – vieni tampa eiline mėsa, o kiti rimtesniais oponentais, kol nepasiekiamas taip vadinamas „boso lygis“. Nieko ypatingo, bet mano nuomone, visi šio filmo personažai buvo pateikti ir vietoje, ir laiku.
Tad tiek ir tenorėjau pasakyti apie šią juostą, kuri turi nemažai privalumų bei ne visai nuspėjamus siužetinius sprendimus, o ir žiūrint iš superherojinio kino perspektyvos, čia buvo tikrai pasistengta bent kaip nors nustebinti į kiną susirinkusius žanro entuziastus. Tad manau, kad verta šiam filmui duoti šansą ir geriausia bus tą padaryti per didelį kino ekraną.
Techninė juostos pusė
Juosta nufilmuota tikrai šauniai, todėl ji sugeba laikyti žiūrovą įtampoje vien dėl judriai pristatyto vaizdo. Tai aišku buvo įmanoma dėka energingo kameros darbo ir sklandaus vaizdo montažo, be kurių šis pasakojimas neturėtų tokios ekspresijos. Be abejo, nemaža dalis visos tos energijos priklauso garso takeliui su jame surinktais muzikiniais gabalais kaip R.E.M. „Averybody Hurts“ ar Chicago „You’re The Inspiration“.
Vyšnaite ant torto tampa brutaliai patrauklus ir tuo pačiu purvinas produkcijos dizainas, o meninis apipavidalinimas su grimu priešaky irgi parodė, kad už kažkokius varganus 18 milijonų dolerių galima pristatyti taip kokybiškai atrodantį reginį filme, kuris paliečia superherojų temą.
Aktorių kolektyvinis darbas
Šiek tiek ironiška matyti pagrindiniame vaidmenyje aktorių Jacką Quaidą, kuri labai panašų vaidmenį įkūnijo jau kelis kartus paminėtame „AMAZON PRIME“ platformos pasididžiavime. Ir taip, jis čia yra lygiai toks pat kaip ir „Berniukuose“, bet tai visiškai netrikdo, nes šis šio aktoriaus bailus amplua kaip tik priduoda jam tam tikrą žavesį stebint ekrane jo vaidinamus personažus.
Filme taip pat neblogai suvaidino Amber Midthunder, Ray’us Nicholsonas, Jacobas Batalonas ir Betty Gabriel, kurie turėjo kelis ryškius momentus filme, o ir kiekvieno iš jų įkūnytas personažas tapo tam tikru postūmiu pagrindiniam herojui, kas žinoma padaro jų dalyvavimą juostoje ganėtinai svarbiu.
Verdiktas
„Novokainas“ – brutaliai šmaikštus, kruvinas ir kartu linksmai nuteikiantis juodo humoro perpildytas superheroinis projektas, kuris savo energingu ir nestandartiniu daugeliui žinomoms komiksų ekranizacijoms stiliumi, sugeba suteikti pakankamai gerą laiką kino salėje. Tad jeigu Jums patiko „Ateini čia arba gausi į dūdą!“ ar „Berniukai“, būtinai įvertinkite šį naują Dano Berko ir Roberto Olseno darbą, kuris tikriausiai taip pat sužavės savo atviru smurtu perpildyta koncepcija.
