Tad nenuostabu, kad po tokios finansinės sėkmės kūrėjai nusprendė pratęsti šią istoriją ir po penkerių metų pertraukos pristatyti ją siaubo ištroškusiems žiūrovams, kurie, tiesą pasakius, ne itin šiltai priėmė originalą.
Tačiau gal šįkart buvo padarytos reikiamos išvados ir filmų „Verkiančios moters prakeiksmas“ bei „Išvarymas 3: Velnias privertė mane tai padaryti“ režisierius Michaelis Chavesas nustebins serijos gerbėjus kažkuo netikėtai geru? Gal... Bet apie tai sužinosite perskaitę šią trumpą ir jokių „spoilerių“ neturinčią filmo apžvalgą.
Apie ką mes čia…
Praėjus ketveriems metams nuo žūtbūtinio susidūrimo su grėsmingu demonu Valaku, į vienuoles įšventinta Irena netikėtai sužino, kad blogis taip ir nebuvo nugalėtas, o jo nauju taikiniu tapo viena katalikiška mokykla Prancūzijoje. Neturėdama kitos išeities, jauna moteris nusprendžia nuvykti į vietą, kurioje pradėjo dėtis siaubingi dalykai, kad kartą ir visiems laikams atsikratytų mirtį sėjančio Valako.
Kūrinio turinys
Mano nuomone, „Išvarymo“ kino visata – tai geriausia XXI amžiaus siaubo filmų serija, kuri sugeba kiekvieną kartą pristatyti žiūrovams kažką naujo. Nesakau, kad visi filmai yra idealūs, bet tikrai jie priverčia įsitraukti į ekrane rodomą reginį, o, kas svarbiausia, su kiekvienu nauju šios serijos projektu yra atskleidžiama kokia nors paslaptis, apie kurią buvo užsiminta kuriame nors prieš tai buvusiame filme.
Pavyzdžiui, šiuo atveju reikalų turime su demonu Valaku, kuris pirmą kartą pasirodė dar 2016 metais filme „Išvarymas 2“, bet mano paminėtoje juostoje apie jį buvo mažai kas žinoma, todėl išties džiugu, jog šios serijos kūrėjai su šalutiniais projektais bando mums atsakyti į svarbius klausimus, susijusius su šiuo blogiu.
Siužeto prasme naujas filmas ne taip ir toli nuėjo nuo pirmtako, nes ir veiksmo vieta, ir patys susidūrimai su demonu yra ganėtinai panašūs, tačiau kas šios juostos istorijoje asmeniškai man labiausiai patiko, tai išties keli netikėti siužetiniai vingiai, kurie galiausiai leido suvokti, kodėl Valakas pasirinko būtent Ireną.
Pirmajame filme apie tai buvo labai minimaliai užsiminta, o čia jau kūrėjai nusprendė nuleisti paslapties šydą ir visu gražumu pristatyti mums jų bendrą ryšį. Tad tokie smulkūs, bet išties vertingi siužetiniai niuansai neleido pernelyg nuobodžiauti peržiūros metu. Nors, kaip jau užsiminiau, didelių naujovių pačiai serijai šis filmas taip ir neatnešė.
Personažų filme daug, bet ir visas dėmesys čia buvo sutelktas į pačią Ireną bei ją persekiojantį demoną, todėl galiu pasakyti, kad šiai porelei ne tik pavyko išties neblogai atsiskleisti siužetiniame kontekste, bet ir savotiškai pritraukti dėmesį prie ekrano. Empatiją tiek vienam, tiek kitam man susidarė, nors suprantu, jog vienas iš jų yra sielas ryjantis siaubūnas. Kalbant apie kitus veikėjus, jie man prilygo elementariems statistams, kurie turėjo tam tikras funkcijas siužete, kad galiausiai akis į akį susitiktų Irena su Valaku.
Žinoma, šio žanro filmus reikia žiūrėti ne vien dėl kraupių istorijų, bet ir dėl pačių siaubo elementų. O jų šioje juostoje tikrai netrūksta, nors dauguma tokio pobūdžio scenų patyrusiam siaubo mylėtojui bus pakankamai nuspėjamos. Užtat „siaubo šokliai“ tvarkingai įterpti į visumą, todėl bendra atmosfera filme įgauna išties šiurpų pavidalą.
Bendrai, nes, kaip jau rašiau, vengiu „spoilerių“, galiu pasakyti, kad šis filmas yra beveik identiškas 2018 metų originalui, kurį savo pasirodymo laikais išpeikė kino kritikai ir žiūrovai. Tuo pačiu šis naujasis režisieriaus Michaelo Chaveso projektas yra pateiktas žiūrovišku, bet kartu ir nuobodžiu būdu, kas ne iki galo pradžiugina. O ir iki „Išvarymo“ trilogijos kruopštumo jam visgi toloka.
Techninė juostos pusė
Kas jau kas, bet „Išvarymo“ filmų serija sugeba išlaikyti vientisą vizualų stilių visuose projektuose, todėl už tai galima pagirti studiją „Warner Bros.“ ir jai kuriančius žmones. Tad naujas filmas techniškai nenusileidžia nei vienam iki šiol pasirodžiusiam šios kino visatos filmui.
Galingas garsas, efektingais kameros manevrais galintis pasigirti kameros darbas, kraupiais skambesiais papuoštas garso takelis, tvarkingas vaizdo montažas ir, žinoma, solidus produkcijos dizainas su kruopščiai atrodančiu meniniu apipavidalinimu priešaky – tai, ką žiūrovui siūlo „Vienuolė 2“.
Aktorių kolektyvinis darbas
Antroje juostoje mes turime tą patį tandemą, kuris šiurpino pirmtake. O kalbu aš, aišku, apie aktorę Taissą Farmigą, kuriai teko suvaidinti Ireną, bei demoniškąją vienuolę įkūnijusią Bonnie Aarons. Vaidino jos išties įtikinamai. Taip pat filme galima pamatyti ir tokius aktorius kaip Jonas Bloquetas, Storm Reid, Anna Popplewell ir Suzanne Bertish.
Verdiktas
„Vienuolė 2“ – toks pat savo atmosfera kraupus, „siaubo šoklių“ perpildytas, kelias svarbias „Išvarymo“ serijai paslaptys atskleidžiantis bei iš dalies nuobodžiai pateiktas pasakojimas, kaip ir 2018 metais pasirodęs originalas. Ir nors juosta nepasiūlo visiškai nieko naujo žanrui ar pačiai serijai, ji susižiūri neblogai, dovanodama kažkiek šiurpią pramogą tokio pobūdžio filmų gerbėjams.
Filmo anonsas: