Žinomas vyras laidoje pasakojo, kad šiuo metu daugiausia laiko skiria sportui su treniruokliais, nors anksčiau labai rimtai svarstė apie dalyvavimą trikovės varžybose.

„Ruošiausi metus laiko, buvo labai intensyvus periodas, tapau stiprus ir didelis, bet paskui pavargau. Tos štangos, trys valandos treniruočių kiekvieną dieną, daug maisto, skausmas, masažai... Tai yra profesionalus sportas. Dabar tiesiog mėgaujuosi. Einu į salę, pajudu 45 minutes, važinėju riedučiais. Numečiau 10 kilogramų, jaučiuosi gerai, o dėl to atsiranda balansas. Sportuoju 3 ar 4 kartus, porą kartų pačiuožinėju su pačiūžomis“, – pasakojo A. Lebedenko-Swan.

Paklaustas, ar sportuoti profesionaliai pabodo dėl to, kad pratimus tenka atlikti vienam, A. Lebedenko-Swan patikino, jog priešingai, darbas sporto salėje vyksta su kolegomis.

„Pasaugome vieni kitus. Kai pritūpimus atlieki su 180, 190 kg svoriais, tu neini vienas, paprašai, kad kažkas, jei reikėtų, padėtų atsistoti. Neteko sudalyvauti ir varžybose, nes prasidėjo karantinas. Visas jas atšaukė, bet užsifiksavau savo skaičius namie. Per antrą karantiną įsirengiau sporto salę garaže“, – teigė A. Lebedenko-Swan.

Dabar žinomo vyro pagrindinė veikla yra susijusi su projektu „Motyvuoti atletai“ – mitybos planų sudarymas, sportas, tai, ką jis veikia jau aštuonis metus.

„Stengiuosi įkvėpti žmones, pasakyti, kad rezultatų gali pasiekti bet kas. Juk ir pats nebuvau žmogus, kuris pradėjo sportuoti dar vaikystėje, lankė būrelius. Tai yra visiškai man nepažįstama jaunystė. Pradėjau sportuoti labai vėlai – 25 ar 27 metų, ir tą dariau dirbdamas nuo ryto iki vakaro pilnavertį darbą.
Artūras Swanas

Keldavausi 6 ryto ir eidavau į salę nuo 6.30 val., ir vis tiek sugebėjau pasiekti rezultatų. Bėgant laikui žmonės pradėjo klausinėti, kaip man tai pavyksta, kaip spėju gaminti maistą, kaip gaminu, kad spėju pavalgyti, jei dirbu visą dieną. Pagalvojau, kad reikia tuo dalintis internete. Buvo geras laikas, prieš aštuonis metus, kai instagramas, feisbukas tik didėjo, tuomet startavau“, – pasakojo A. Lebedenko-Swan.

Netrukus atletas pradėjo kurti ir vaizdo įrašus „Youtube“ platformoje, tam įtakos turėjo jo kelionės į JAV, šalį, kurioje gyvena A. Lebedenko-Swan senelis. Žinomas vyras stebėjo ten gyvenančius tokio turinio kūrėjus, sėmėsi iš jų patirties.

„Mačiau, kad tai yra niša, pažiūrėjau į ją iš verslo perspektyvos, kad iš to galima uždirbti. Pamenu, kai pradėjau kurti, mane visi atkalbinėjo, tėvas, buvusi žmona Ieva sakė: „Tai kaip tu čia visiems rodysi savo gyvenimą, filmuosi, kur mes einame“. Įsivaizduok, kaip kvailys su ta kamera vaikštai po gatves. Dabar visi storius filmuoja, tada nei storių nebuvo, nieko, o aš su ta kamera vaikščiojau, save filmavau. Buvo labai keista, bet man tai padėjo įgauti pasitikėjimo“, – prisiminė A. Lebedenko-Swan.

Mokykloje patyrė fizines patyčias

Tiesa, pašnekovas teigė, kad pradėjęs kurti trumpus vaizdo įrašus sulaukė ir kritikos, tačiau ji neskaudino. Apie tai prakalbęs A. Lebedenko-Swan prisiminė ir mokykloje patirtas patyčias.

„Tai buvo fizinės patyčios, kai tave muša, spardo ir juokiasi į veidą. Mano pavardė yra ukrainietiška – Lebedenko, bet tais laikais tu buvai rusas. Pamenu, pirmoje klasėje išvarė iš mokyklos, amžinatilsį mama atėjo, pamatė lauke, kad aš verkiu. Nuėjusi į klasę paklausė auklėtojos: „O kodėl Arturas lauke?“, ji atsakė: „Aš ruso nemokysiu“.

Tuomet mama nuėjo pas direktorę, į B, C, D klasę norėjo perkelti, bet niekas nesutiko dėl mano ukrainietiškos pavardės. Direktorė pasiūlė kreiptis į Švietimo ministeriją. Švietimo ministerija pasiūlė eiti į rusų mokyklą, nes rusų mokyklos buvo beveik kiekviename rajone, o aš augau Fabijoniškėse. Mama labai nenorėjo, nes ji buvo lietuvė, todėl tikėjosi, kad ir sūnus galės mokytis lietuvių mokykloje“, – pasakojo A. Lebedenko-Swan.

Viskas baigėsi tuo, kad Švietimo ministerija sutiko iš rusų mokyklos pasamdyti lietuvių kalbos mokytoją, kuri kiekvieną darbo dieną ateidavo į namus mokyti A. Lebedenko-Swan.

„Keturis metus mokiausi namie. Nemokėjau bendrauti su vaikais, nemokėjau susidraugauti, nežinojau, kaip elgtis. Atėjęs į penktą klasę nežinojau, ką reiškia bėgti iš pamokų, ką reiškia nusirašinėti, nepadaryti namų darbų. Visą laiką viską padarydavau, nes pas mane 8 ryto ateidavo mokytoja.

Turbūt pakišo koją tai, kad nemokėjau klasėje socializuotis. Pamenu, kažkoks klasės draugas patraukė mano kėdę, visiems buvo labai linksma, bet tada atsidūriau ligoninėje dėl smegenų sutrenkimo, nes atsitrenkiau į betoną“, – vaikystės atsiminimais toliau dalijosi žinomas vyras.

Laidoje jis teigė turintis kažkam dėkoti, jog vis išsigelbėja, nes tokių situacijų gyvenime buvo ne viena.

„Trijų mėnesių vos nemiriau, kai papuoliau į reanimaciją kažką suvalgęs ir apsinuodijęs, vėliau šokau į baseiną, trenkiausi su galva į dugną, išplaukiau į paviršių, bet nei vežimėlyje, nesėdžiu, likau gyvas. Kažkas mane saugo.

Mokykloje mane turbūt pasirinko kaip auką, o kas blogiausia, kad vaikų buvo daug. Jie keturiese ar penkiese, pamenu, laikė rankas, kojas, o šeštas daužė. Apie tai niekada nekalbėjau, kodėl dabar kalbu? Nes matau, kad daug vaikų tai patiria, jie lygiai taip pat slepia ir nepasakoja tėvams“, – teigė A. Lebedenko-Swan.
Artur Lebedenko Swan

Paklaustas, ką dabar patartų tėvams, kurių vaikai patiria patyčias, atletas nė nedvejodamas teigė – pakeisti mokyklą. Anot jo, net jei kažkas paaiškins skriaudėjams, kad taip elgtis negalima, jie džiaugsis, jog kažkas atkreipė dėmesį, tačiau smurtauti nesiliaus.

„Manau, kad tai yra vienintelis būdas. Nieko niekam nepasakojau, o aštuntoje klasėje pasakiau mamai, kad noriu nusižudyti, tuomet tėvas nuėjo pas mokyklos psichologę, kuri man davė patarimų pasakoti vaikams anekdotus. Tai apie ką mes kalbame.

Buvo nelengva, bet smagu, kad praėjus dvylikai metų keli iš tų klasės draugų per išleistuves atsiprašė. Vis dėlto yra tokių, kurie iki šiol turbūt nesuprato. Iš tikrųjų, galėčiau net padėkoti už tą laikotarpį, nes šis laikas mane labai užgrūdino“, – kalbėjo pašnekovas.

Gyvenimas pasikeitė įstojus į universitetą

Žinomo vyro gyvenimas pasikeitė tuomet, kai jis įstojo mokytis į ISM universitetą. Kaip teigė A. Lebedenko-Swan, tuomet jis išsikėlė tikslą, siekė susibendrauti su visais kurso draugais, tapti gerais bičiuliais.

„ISM buvo tokia tvarka, dar prieš Rugsėjo 1-ąją vyko specialus renginys, į kurį sukviesdavo visus pirmo kurso studentus, kad susipažintų. Už Trakų vyko renginys, kurio metu, pamenu, priėjau prie kiekvieno studento, pasisveikinau, paklausiau jo vardo, tuomet perklausiau vardą ir paklausiau, kaip jam sekasi. Viso vakaro metu su visais bendravau, prieidavau, išgerdavau, labai smagiai praleidau laiką.

Kai atėjau į Rugsėjo 1-ąją, pusę savo kurso draugų jau pažinojau. Mes tarsi buvome kažką pragyvenę. Universiteto metai man buvo patys geriausi gyvenime tiek pažinčių prasme, tiek veiklos. Man tai suteikė pasitikėjimo, supratau, kad žmonės iš tikrųjų yra faini“, – teigė A. Lebedenko-Swan.

Laidoje buvo klausiama, kodėl A. Lebedenko-Swan nustojo kurti „Motyvuotų atletų“ vaizdo įrašus. Žinomas vyras teigė vienu metu supratęs, kad jų yra per daug, tai lėmė ir noras šią veiklą sustabdyti.

„Perdegiau. Kai sukūriau „Motyvuotus atletus“ man sakė: „Pamatysi, sukursi dešimt video ir išsisemsi“. Ne velnio. Išsisemti neįmanoma, jei tu žmogus, kuris esi žingeidus, domiesi, skaitai, keliauji, visada rasi temų, apie ką pakalbėti ir visada būsi įdomus, bet per 8 metus pats nufilmavau 900 video, pats sumontavau, buvo šiek tiek per daug.

Gyvenimo pokyčiai, karantinas, skyrybos, viska kita. Tuo metu labai išgyvenau, man nesinorėjo tos nuotaikos perteikti per video, nes vis tiek jautėsi. Todėl to turinio ir nebekūriau. Tai nebuvo mano pagrindinis pajamų šaltinis. Tai buvo vienas iš būdų pritraukti žmones, kad jie matytų mane“, – atvirai pasakojo A. Lebedenko-Swan.

Gavo svarbią gyvenimo pamoką

Anot vyro, dabartinis jo pajamų pagrindinis šaltinis yra bendradarbiavimas su vienu prekės ženklu, kiti pradėti verslai. Laidoje buvo prisiminta ir tai, jog anksčiau A. Lebedenko-Swan yra pasakojęs, jog dirbo nuo atlyginimo iki atlyginimo, todėl klausta, kaip jis tapo tuo, kuo yra dabar.

„Gal iš tikrųjų nebuvo taip, kad dirbau nuo atlyginimo iki atlyginimo, tiesiog neturėjau tos laisvės veikti kažką daugiau nei savo darbą. Dirbau su laikrodžiais, man labai gerai sekėsi. Mokslus baigęs ir meistrystę laikrodžių išmaniau, skraidydavau į Šveicariją, turėjau ryšių Lietuvoje.

Vienuolika metų pardavinėjau laikrodžius. Tiesiog ateidavau į parduotuvę, sėdėdavau joje, o paraleliai pradėjau kurti „Motyvuotus atletus“. Iš to pradėjau pakankamai nemažai uždirbti. Tikėjau tuo, ką darau. Neuždirbau tiek, kiek prekiaudamas laikrodžiais, bet labai norėjau daryti ką nors savo, norėjau padėti žmonėms. Nenorėčiau būti mėgstamas, svarbiau būti gerbiamam, kad prisimintų kaip žmogų, kuris kažkam padėjo“, – teigė A. Lebedenko-Swan.

Kad pasiektų karjeros aukštumų, A. Lebedenko-Swan teigė turėjęs paaukoti bendravimą su savo bičiuliais. Pašnekovas prisiminė tą laiką, kai teko dirbi tris metus be jokių atostogų, net per Kalėdas ėjo atidaryti laikrodžių parduotuvę tam, kad jo klientas išsirinktų dovaną.

„Žmogus paskambino, sako: „Arturai, klausyk, pamiršau dovaną nupirkti, gali atidaryti parduotuvę?“, atsakau: „Gerai, kaip neatidarysi“. Važiavau atidaryti parduotuvės, kad jis galėtų įteikti dovaną. Smagu, jog turėjome ryšį su klientais. Netgi dabar, kai tiek metų nedirbu, juos sutikęs pabendraujame.

Bet teko paaukoti vakarėlius. Buvo vienas momentas, tada dar tūsindavau. Mano tėtis nenorėjo, kad kartu su juo dirbčiau laikrodžių parduotuvėje, bet pasikalbėjau su savininku, pasakiau, jog esu baigęs ISM, noriu dirbti, jis sutiko. Galiu pasakyti, kad darbas su tėvu prilygo pragarui. Jis toje parduotuvėje buvo kaip šeimininkas, o aš svečias. Visi daiktai taip, kaip jam reikia, viskas, kaip jis nori. Mes nuolat pykdavomės, tik paskui susigyvenome“, – savo darbinę patirtį prisiminė A. Lebedenko-Swan.

Artūras Swanas

Praėjus keliems metams po to, kai įsidarbino laikrodžių parduotuvėje, mieste vienas klientas pamatė jį apsvaigusį nuo alkoholio.

„Jis paskambino mano tėvui, sako: „Man buvo gėda už jį“, viduje viskas sukilo. Aš tą rytą visas išbalęs, su mineralinio buteliu vis tiek atėjau į darbą. Tėvas sako: „Žiūrėk, tu dabar bet kokiu atveju važiuoji namo ir ilsiesi, bet pirmadienį turi pasirinkimą grįžti čia, arba tūsinti“. Sugrįžau tą pirmadienį, bet nuo to laiko nebetūsinau“, – šypsodamasis istoriją prisiminė žinomas vyras.

Tiesa, A. Lebedenko-Swan pripažino, jog tėtis, kad ir kokių nesutarimų kilo tarp judviejų, žinomam vyrui yra pavyzdys.

„Jis verslininkas, o aš turbūt iš jo paveldėjau gebėjimą suktis, kažką galvoti, daryti. Mano tėčiui dabar 73 metai, bet jis sportuoja, čiuožinėja su pačiūžomis, vaikšto į sporto salę kiekvieną dieną, praleidžia ten po dvi ar tris valandas. Aš į jį žiūriu ir galvoju: „Va, kur yra mano siekiamybė“. Žinoma, turiu ir senelį Amerikoje, kuriam 97 metai, jis dar vairuoja mašiną, prieš du metus nusipirko naują automobilį“, – apie savo autoritetus pasakojo A. Lebedenko-Swan.

Po skyrybų turėjo gražius santykius

Laidoje buvo pastebėta, jog A. Lebedenko-Swan – sėkmingas žmogus, vis dėlto laidos žiūrovai teigė, kad vyrui nesiseka meilėje. Teirautasi, kaip atletas prisimena dieną, kai I. Swan pasakė, jog laikas sukti skirtingais keliais.

„Mes išsiskyrėme Tenerifėje. Ievutė sako: „Viskas“, aš bandžiau dar, žinai, kaip vyras, bandai, negali patikėti, kad viskas. Tokių „viskas“ per aštuonis metus buvo ir namie, bet pasisuki ir vis tiek lieki kartu. Sunku buvo patikėti, kad tai yra viskas. Vieną, kitą dieną bandėme pasikalbėti, paskui supratau, kad turbūt geriausia yra duoti erdvės, laiko ir išvažiuoti. Grįžau į Lietuvą, Ieva tuomet liko Tenerifėje. Per tas kelias savaites supratome, kad daugiau nieko nebus. Kelis metus man buvo sunku priimti tokią informaciją, bet padėjo laikas. Sunku turbūt buvo ir todėl, kad tuo metu praradau mamą“, – prisiminė A. Lebedenko-Swan.

Žinomas vyras pasakojo, kad po skyrybų, kelis metus buvo vienas, tačiau nesijautė vienišas. Dabar jis teigė vaikštantis į pasimatymus, turėjo ir ilgesnių santykių, tiesa, dėl vienų nutrūkusių A. Lebedenko-Swan sakė, kad gailisi iki šiol.

„Prieš metus laiko jie galėjo būti gražūs, bet nepavyko tik dėl to, kad aš nebuvau pasiruošęs, o moterys puikiai tai pajaučia. Buvau neišgyvenęs skyrybų, o esu už tai, kad išsiskyrus turi duoti sau laiko, jog išgytumei, nesvarbu, tu, ar tavo antra pusė inicijavo.

Jeigu tai buvo ilgi santykiai su kitu žmogumi, vis tiek buvo kažkokių klaidų, kurias riekia išmokti ir nenusinešti į kitus santykius. Taigi, kurį laiką buvau nepasiruošęs, o šiuo metu jau esu. Vaikštau ir pas psichologą, man labai padėjo su problemų, streso, įtampos paleidimu“, – laidoje atvirai pasakojo A. Lebedenko-Swan.
Artūras Swanas

Paklaustas, kas buvo sunkiausia skyrybų metu, atletas teigė, kad pakeisti gyvenimo būdą, prie kurio buvo pripratęs.

„Tas kartu praleistas laikas, mano pačio sugalvoti tikslai, kurių aš norėjau, jie galbūt buvo kitokie, todėl ir išsiskyrė mūsų keliai. Aš buvau prie visko pripratęs. Kiek teko kalbėti su žmonėmis, kurie skiriasi, ypač vyrai, jie sako esantys pripratę prie rutinos. Iš pradžių man buvo taip keista eiti į pasimatymus, tu įsivaizduok, aštuonis metus nereikėjo to daryti“, – juokėsi A. Lebedenko-Swan.

Prakalbus apie pasimatymus, pašnekovas dar kartą prisiminė susitikimus su moterimi, kuri, anot A. Lebedenko-Swan, buvo jį stipriai sužavėjusi.

„Bet iš mano pusės... Buvau stabdis. Mergina paklausė: „Kur tai veda“, o aš nežinojau. Įsivaizduok, merginai atsakyti: „Nežinau, man ir taip gerai“. Buvau visiškai nepasiruošęs, nepasitikėjau, nežinojau, kaip tai padaryti, buvau pasimetęs. Tai buvo pirmi pasimatymai, eidavau į juos kaip į susitikimus. Kai esi santykiuose, darbo reikalais susitinki su daug merginų, bendravimas yra tarsi partnerystė, verslo susitikimas. Todėl vėliau ir į pasimatymą eidavau kaip į verslo susitikimą, pamiršau, kaip flirtuoti, buvo labai keista, reikėjo laiko“, – atvirai kalbėjo A. Lebedenko-Swan.

Praėjus kiek laiko po santykių iširimo, A. Lebedenko-Swan teigė, kad paleido mintis apie buvusią santuoką, teko susitikti ir su pačia I. Swan.

„Pasikalbėjome, vienas kitam atleidome, paleidome, dabar bendraujame, viskas yra labai gerai“, – šypsojosi laidos svečias.

O paklaustas, ar yra tikimybė, jog jiedu kada nors vėl bus kartu, pašnekovas mįslingai nusišypsojo atsakydamas: „Niekada nežinai. Galvoju, kad viskas yra labai gerai, kaip dabar“.

Skyrybos lyg iš giedro dangaus

Žinomo vyro buvo klausiama, kaip atšalo judviejų su I. Swan santykiai, ar tai įvyko palaipsniui. Atletas teigė, kad viskas nutiko staiga, tarsi trenkus griaustiniui iš giedro dangaus.

„Bet manau, kad to reikėjo tikėtis. Anksčiau buvo sunku pripažinti, bet dabar, kai praėjau visą savo vidinio gyvenimo analizę, suprantu, kad padariau tikrai nemažai klaidų. Pradėkime nuo to, kad įvedė karantiną, man labai nepasisekė su verslu. Tuo metu turėjau restoranus, buvau jų akcininkas. Tais metais staiga niekam nebereikėjo socialinių medijų reklamų, o tie, kurie reklamavosi, sulaukdavo pastebėjimų: „Kaip jūs galite reklamuoti, kai dabar pasaulyje taip sunku“. Be to, niekam nereikėjo mitybos planų, nes visi užsidarę namie gėrė ir valgė. Niekas nesportavo, o jei bandydavai paraginti, sakė: „Verslą pasidaryti sieki tokiu sunkiu metu“.

Kai tu nieko neveiki, nėra išlaidų, o mūsų restoranuose reikėjo išlaikyti darbuotojus, mokėti nuomą. Pamenu, skambina partneris, sako: „Prikapsėjo tiek, reikia merkti pinigų“, o ką merkti, kai ką tik įmerkiau į nekilnojamą turtą, bet iš karto viskas užsidarė. Pasiėmiau paskolą, o neturėjau iš ko išmokėti. Viskas sustojo, prasidėjo tokios problemos. Per aštuonis mėnesius laiko kiekvieną parą miegodavau dvi valandas. Jaučiau žiauriausią nemigą. Nuėjau pas psichiatrą, išrašė vaistų, nuo kurių žmogus turi užmigti po kelių sekundžių, bet ir jie nepadėjo. Tokia būsena“, – sudėtingą laikotarpį prisiminė vyras.

Tuo metu jis teigė buvęs irzlus, teko ilgai išbūti užsidarius namuose, o visas užklupusias emocijas sugėrė jo buvusi žmona I. Swan.

„Tuo metu to nesupratau, žinoma, ji siūlė eiti pas psichologą, bet koks vyras eis pas psichologą? Aš ką, pats nesusitvarkysiu? Manau, tai buvo pradžia, kada prasidėjo daug nesutarimų. Tas ne ten padėta, tas ne taip padaryta, bet šią pamoką aš labai gerai išmokau.

Juokingiausia, kad dabar, kai einu pas psichologę, ji tiesiog taip užklausia klausimų, kad išanalizuoji save, iš kitų kampų save pamatai. Supranti, kur reikėjo kažką kitaip daryti. Tai yra savęs pažinimas ir savo klaidų ištaisymas“, – teigė A. Lebedenko-Swan.

Laidoje buvo klausiama, ar, anot A. Lebedenko-Swan, normalu kontroliuoti savo antrą pusę. Žinomas vyras sakė, jog niekada vienas kito su I. Swan nekontroliavo.

„Mes gyvenome visiškai laisvus gyvenimus“, – kalbėjo A. Lebedenko-Swan.

Anot laidos svečio, skyrybas lėmė daugybė priežasčių, tačiau konkrečios vienos nebuvo: „Kartais yra geriau išsiskirti, nei toliau bandyti kažką taisyti kančioje, nežinomybėje, kai atrodo, kad niekas toliau neina. Tuomet geriau paleisti. Jei lemta, keliai vėl susieis, jei ne, manau, reikia likti gerais pažįstamais, draugais“.

Žinomo vyro buvo klausiama, kaip jis reagavo į tai, kai jo žmona suprato, kad su juo nenori susilaukti vaikų.

„Nežinau, reikia Ievos klausti. Negaliu atsakyti į šį klausimą be Ievos, nes tai būtų labai nekorektiška. Žinau tokią istoriją, kai pora nesugebėjo susilaukti vaikų 12 metų, jie išsiskyrė, bet susilaukė vaikų su kitais partneriais. Manau, tai gali ir medikai patvirtinti, tai yra visiškai normalu. Mes bandėme, bet aš nesu pranašas, dėl kokios priežasties taip galėjo nutikti. Dabar pažvelgus į praeitį, gal ir gerai“, – atvirai sakė A. Lebedenko-Swan.

O sulaukęs klausimo apie I. Swan ir teniso trenerio Simo Kučo santykius, atletas teigė, kad tai yra jų istorija, į kurią žinomas vyras nenori kištis.

„Kaip suprantu, jie draugavo po skyrybų. Gal jis galėjo paskatinti tik mūsų nesusiėjimą po skyrybų“, – trumpai atsakė vyras.

Tiesa, laidoje pačiu S. Kuču prisistatęs asmuo uždavė sarkastišką klausimą, kas, A. Lebedenko-Swan manymu, be teniso trenerio dar plaukiojo banglentėmis su jo buvusia žmona I. Swan.

„Ai, netgi taip, tuoj mes visą trikampį, keturkampį išsiaiškinsime. Nežinau. Aš tiesiog priėmiau faktą ir paleidau. Dabar man, atvirai pasakysiu, nebeįdomi ta istorija. Prisimenu tai, ką mes gero išgyvenome, kai sakė, kad esame ideali pora, keliones. buvo tikrai labai faini tie septyni, beveik aštuoni metai.

Sakyčiau, kad nieko nekeisčiau. Skyrybos buvo sunkios, bet tai mane išmokė dar papildomų pamokų. Dabar žinau, ko nereikia neštis į kitus santykius. Svarbu gebėjimas būti tolerantiškesniam, kantriam, o tai ateina su sąmoningumu. Labai svarbu suprasti, kad kitas žmogus neprivalo dėl tavęs kažko keisti“, – kalbėjo A. Lebedenko-Swan.

Paaiškino, kaip skyrybų metu vyko turto dalybos

Žinomas vyras teigė dabar norintis tik užjausti visus, kurie skiriasi ir palinkėti tiems, kurie dar nesiskyrė, to nedaryti. Tiesa, laidoje buvo domimasi, kaip vyko jo ir I. Swan turto dalybos skyrybų metu.

„Kai kalbame apie finansinius dalykus, ar tai yra skyrybos, ar asmeniniai finansai, reikia vadovautis ne emocijomis, o protu. Mes su Ieva kreipėmės į advokatus, nusprendėme skirtis bendru taikos sutarimu, bendrai nusprendėme, kas ką gauna ir per kelis mėnesius išsiskyrėme.

Tačiau nereikia pamiršti, kad yra finansiniai įsipareigojimai, paskolos, skolos. Kai žmonės kalba apie turtus, jie nemato paskolų, įsiskolinimų. Juk skyrybų atveju galima ir tai pasidalinti. Išsiskiri ir sakai: „Nu ir dar pusę mano skolų tau“, – kalbėjo A. Lebedenko-Swan.

O paklaustas, kodėl iš žmonos atėmė jai dovanotą mašiną, atletas teigė, kad toks sprendimas taip pat buvo susijęs su finansiniais įsipareigojimais.

„Jei taip atsitiko, reiškia taip ir atsitiko“, – trumpai situaciją komentavo vyras.

Po to, kai su I. Swan pasuko skirtingais keliais, pašnekovas pasakojo, kad turėjo keletą santykių su kitomis moterimis, o sunkiausia buvo jomis pasitikėti.

„Niekada neturėjau problemų su pasitikėjimu kitais žmonėmis, partnere. Niekada nebuvo tokių dalykų: „Ieva neik tenai, Ieva, nesusitik su tuo“. Tačiau faktas, kai tu išsiskiri, atrodo, darei viską, o tada išsiskyrei, dar prisiklausai istorijų. Žmonės bando jas kurti, nors patys nežino, kaip buvo iš tikrųjų. Girdėjau daug visokių variantų, nors pats nežinojau, kaip buvo. Tada kilo ir pasitikėjimo klausimas. Galvojau, o jei taip buvo iš tikrųjų... Tada pradėjau bijoti, tikrinti, nepasitikėti. Mėnesį bendrauji, bet vis tiek, kaip sakydavo: „Oi, mes dvi savaites pabendravome, aš jau pasipiršau“, tai kur ten, aš po mėnesio į namus galvodavau, ar verta kviestis“, – juokėsi A. Lebedenko-Swan.

Laidoje buvo prisiminta ir tai, jog vieną kartą žinomas vyras vos nenukentėjo nuo „Tinder“ programėlėje sutiktos moters.

„Trumpam laikui atsisiunčiau „Tinderį“, susipažinau su moterimi, buvome susitikę. Vėliau ji man rašo žinutę, kad reikia pervesti pinigus. Aš tuo metu sirgau, sakiau, kad negaliu susitikti, o ji manęs vis tiek prašė padėti.

Paprašė 70 eurų, sakau, davai paprikolinam, pažiūrėsim, kaip baigsis. O žmogus išradingas, rašė atmazus, kad mamai vėžys, visokius pasiteisinimus, kodėl pinigų vėliau gražinti negali. Po to, kai apie tai visiems papasakojau, išaiškėjo, kad ji daug žmonių apgavusi. Aš galvojau, kaip ji ramiai vaikšto po Vilniaus gatves“, – teigė A. Lebedenko-Swan.

O paklaustas, kokios moterys traukia laidos svečią, jis prisipažino neturintis savo idealo, norėtų sutikti žmogų, su kuriuo galėtų lygiavertiškai pabendrauti.

„Žmogus, kuris turėtų savo kelią, žinotų, ko pats nori, turėtų savo veiklą, tikslus, svajones, galėtumėme vienas kitą papildyti. Tai yra svarbu bet kokiuose santykiuose“, – sakė A. Lebedenko-Swan.

Visą pokalbį su Arturu Lebedenko-Swan galite pamatyti vaizdo įraše, kurį rasite straipsnio viršuje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)