Spektaklių „Otelas“, „Soliaris“, „Terapijos“, „Intrigantės“, „Rasos 2“, „Rizikinga meilė“ aktorė O. Kunsunga teigė, kad stereotipiškai žmonėms atrodo, jog sunkiausias aktoriaus darbas teatre yra tekstų išmokimas. Vis dėlto anot jos, yra kur kas kitaip, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Kai mes mokomės tekstą, jo „nekalame“. Ateiname, repetuojame, analizuojame medžiagą, scenoje vaidindami vaikštome su tekstu rankose. Tuomet tarsi tekstas įauga į kūną, tu viską prisimeni. Kai išsianalizuoji, ką kiekviena scena reiškia ir ką tu ja nori pasiekti, būna labai paprasta ir aišku“, – sakė aktorė.
Laidos metu ji papasakojo taip pat dažnai vedanti ir įvairius renginius, jų metu taip pat ir dainuojanti. Tai, anot O. Kunsungos, yra jos išskirtinis bruožas.
„Man tai padeda, nes ateinu pas renginio dalyvius ne su pasisveikinimu, o daina, šou. Esu vedusi ir vestuves, bet man lengviau sekasi įmonės renginiuose arba gimtadieniuose. Renginiuose įsikūniju į kokį nors personažą, tuomet man truputį lengviau. Nebaigiau jokios muzikos mokyklos, neskaitau muzikinio rašto, deja, negroju ir jokiu muzikiniu instrumentu. Dainuoju „iš klausos“, esu sukūrusi ir kelis vaidmenis miuzikluose.
Pamenu, buvo labai juokinga, kai praėjau atranką, atvažiavau į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą repetuoti „Čikagos“ miuziklą. Jame turėjau atlikti 11 kūrinių. Koncertmeisterė grojo, aš tiesiog atsistojusi dainavau. Paskui ji sako: „Paimam nuo tos ir tos natos“, aš sakau: „Nuo kurios, parodyk tekstu“. Ji man sako: „Kaip tu nesupranti“, aš pasakiau, kad neskaitau natų. Ji galvojo, kad iš jos šaipausi. Tiesiog dainuoju iš klausos, o kai dirbu su muzikiniais vadovais, jie padeda, tuomet sukuriamas ir personažas. Nesu profesionali dainininkė, to, ko nesudainuoju, suvaidinu. Tokia apgavystė“, – prisiminusi istoriją pasakojo aktorė.
Pašnekovė teigė, kad vaikystėje buvo pradėjusi lankyti „Yamaha“ muzikos mokyklą, tačiau yra kilusi iš Subačiaus miestelio, esančio Kupiškio rajone, todėl buvo sudėtinga kiekvieną savaitę nuvykti į didmiestį dėl vienos pamokos.
„Neturėjome tam galimybių, todėl vieną savaitę neatvažiavome, kitą, tuomet mokyklos Panevėžyje vadovas atvažiavo pas mus į namus ir sako: „Klausykit, gal ji gali savaitę pas mane gyventi, mes ją vešime į mokyklą, o savaitgaliais atvešime jums“, bet mama nesutiko, todėl muzikos profesionaliai nesimokiau“, – teigė O. Kunsunga.
Paklausta, su kokiais dar sunkumais teko susidurti gyvenant mažame miestelyje, aktorė prisiminė, kad buvo sudėtinga baigus mokyklą persikelti į sostinę. Vilnius jai atrodė labai didelis, jame prieš tai lankydavosi tik su klasės draugais, ekskursijose.
„Vilniaus labai bijojau, man atrodė, kad jis superdidelis miestas, o aš jam esu per maža. Mano teatro vadovė pasakė, kad turiu stoti į Vilnių, nes tais metais grupę rinko Balys Vaitkus, kuris mėgo kitokius žmones, ji man padėjo pasiruošti. Iš pradžių svajojau apie žurnalistiką, bet paskui, kai atėjo metas užpildyti vietas, į kurias noriu stoti, liko tik aktorystė.
Pamenu, norėjau rašyti straipsnius, bet ne iki galo įsivaizdavau, kaip tai vyksta. Lygiai taip pat kaip teatras. Stodama nieko apie jį nesupratau, turėjau tik neapčiuopiamą įsivaizdavimą. Aktorė. Ši profesija neturi nieko bendra su tuo, ką įsivaizdavau, tik juodas darbas ir jokios romantikos, kai tau nepavyksta ir nesiseka. Į aktorinį sustoja klasių seniūnai, skaitovų konkurso laureatai. Mokykloje toks tu būni vienas, o studijų metais, tavo kurse visi tokie. Tada tenka ieškoti sau vietos, kuo išsiskirti, prasideda sunkumai“, – atvirai kalbėjo pašnekovė.
Moteris teigė, kad studijuojant teko išlieti ne vieną ašarą, patyrė nerimą, prieš kiekvieną egzaminą jos galvoje sukosi mintys, kad netrukus su ja bus atsisveikinta. O. Kunsunga pasakojo jautusi didelį nepasitikėjimą savimi.
„Manau, kad atsibosdavau savo kurso draugams, jie galvodavo, kiek aš to dėmesio reikalausiu. Buvau pirmūnė, nors pati tokių nemėgstu, bet turiu šių savybių“, – juokėsi aktorė.
Augo be tėčio
Laidos metu O. Kunsunga sulaukė ir klausimų, susijusių su jos tėčiu. Žmonės pastebėjo, kad vaikystę ji leido su mama, kadangi tėvai išsiskyrė, buvo klausiama, kas nutiko.
„Kartais žmonės nebūna kartu iki galo, kažkas jiems nesusiklosto. Augdama ilgą laiką saugojau mamą ir neklausiau, kodėl taip susiklostė, kodėl aš be tėčio. Galvojau, kad tėčio nėra, jo man nereikia, taip ir turi būti.
Dabar, kai jau ne vienerius metus einu į terapiją, suprantu, kad atsirandame iš dviejų žmonių ir to tiesiog taip paprastai „nukirpti“ nėra įmanoma. Nežinau, kas yra mano kita pusė. Toks mano kelias augant disfunkcinėje šeimoje su vienu iš tėvų. Turiu paminėti, kad mano kitoks ir gymis, visada jaučiau, kad aš esu kitokia, man reikia būti dviem žingsniais priekyje, jei kas nors sugalvotų mane pulti“, – pasakojo pašnekovė.
Tiesa, nors ir kildavo tokie jausmai, ji teigė, kad visada buvo apsupta draugų, niekada netrūko bičiulių palaikymo.
„Bet užaugo tokia „skūra“, nors tavęs niekas nepuola, nieko nenori bloga pasakyti, bet galvojau: „Tu tik išdrįsk“. Buvau tokioje parengtyje. Dabar bandau su tuo susidraugauti, patikėti, kad niekas manęs nepuola“, – sakė aktorė.
Laidos metu buvo pastebėta, kad moteris turi egzotišką išvaizdą, žiūrovai klausė, iš kur aktorė yra kilusi.
„Mano tėtis iš Afrikos, Angolos, o mama lietuvė. Jie susipažino tuometiniame Leningrade, kai studijavo. Iš tikrųjų aš iki šiol nepažįstu savo tėčio, nesu su juo atradusi ryšio ir įsigilinusi į savo šaknis“, – kalbėjo O. Kunsunga.
Tiesa, vis dėlto ji teigė bandžiusi susisiekti su tėčiu. Kūčių vakarą prieš kelis metus rado jį socialiniame tinkle „Facebook“, parašė žinutę, tačiau po kelių savaičių gavusi atsakymą sudvejojo, ar iš tiesų nori palaikyti ryšį su savo artimuoju.
„Gavau žinutę, buvo labai paprastai parašyta: „Labas dukra, kaip tu užaugai. Kaip tau sekasi, kaip mama, močiutė, tetos gyvena?“ Manyje labai daug jausmų užvirė, nuo juoko iki nevilties ar pykčio. Tiesiog nesupratau, kaip taip gali būti, matyt, kultūriniai skirtumai. Iš tėčio pusės turiu dar penkis brolius. Būtų įdomu susirasti, su jais susipažinti. Gal kada nors. Tai mano kita pusė, kurios aš visiškai nepažįstu. Esu tarsi su pakirstomis šaknimis“, – sakė aktorė.
Užsienyje jaučiasi laisviau
Kalbėdama apie save, ji teigė esanti atvira, drąsi, nieko nesibaimina, nes ją visur veda smalsumas, temperamentas, noras išbandyti naujus dalykus. Nors labai dažnai susipažinę žmonės galvoja, kad ji yra užsienietė, bet pati O. Kunsunga džiaugiasi, kad gimė ir augo Lietuvoje. Vis dėlto paklausta, kaip jaučiasi, kai ją palaiko užsienio šalies piliete dėl tamsaus gymio, aktorė sako jaučianti, kad žmonės vis dar auga homofobiškoje, rasistinėje šalyje.
„Tu pats patiki, įtiki ir turi šitų dalykų. Kai nuvažiuoju į užsienį, jaučiuosi gerokai laisviau, aš ten kitaip kvėpuoju, bet lygiai taip pat dairausi į juodaodžius, galvoju, kad čia mano gangas, galiu su jais relate‘inti. Atrodo, kad čia maniškiai.
Lietuvoje man reikėjo įtilpti į lietuviškus standartus, aš juose netelpu, turiu kitokias formas, man sunku prisitaikyti. Bet žodis „sunku“ nėra pasaulio pabaiga. Tik, kai nuvažiuoju į užsienį, pagalvoju, kad čia gražu, čia gerai. Tokie tie skirtumai. Pati matau, kartais tos mintys užeina, žinai, kaip sakoma, kad patys didžiausi homofobai yra patys homoseksualūs asmenys“, – sakė O. Kunsunga.
Laidos vedėjas perskaitė ir klausimą, kuriame buvo teigiama, kad scenoje O. Kunsunga – ryški asmenybė, o filmuose nuo jos sunku atitraukti akis, tuomet buvo paklausta, ar aktorė jaučiasi išskirtinė.
„Nežinau, ar jaučiuosi išskirtinė. Kai baigiau akadę, labai verkiau ir galvojau: „Kam mane priėmė, kur aš įsipaišysiu, jei statys spektaklį ir bus šeima, aš niekaip nesuvaidinsiu kažkokių sesių ar brolių“. Praeini tokią kančios mokyklą, paskui atsirenki, kas buvo apie tave, kas ne.
Pirmas vaidinti mane pakvietė Oskaras Koršunovas. Pamenu, iš karto po baigimo su Mariumi Čižausku, mano kursioku, sužinojome, kad turėsime darbą. Pirma alga už spektaklį, kuris truko šešias valandas, buvo penkiasdešimt litų“, – prisiminė aktorė.
Paklausta, ar dabar eidama gatvėje vis dar pastebi žmonių žvilgsnius, žinoma moteris sakė, kad į tai jau nekreipianti dėmesio.
„Žiūri dėl mano gymio. Pavyzdžiui, mano draugai pastebi, sako: „Kiek į tave visi žiūri“, o aš jiems sakau, kad nekreiptų dėmesio, nes pati esu pripratusi. Gal dabar ir tų žvilgsnių mažiau, nes juodaodžių Lietuvoje yra daugiau.
Toks juokingas momentas. Lietuvoje yra verslininkė Eskedar ir Augustė Nombeko. Mus tris nuolat maišo. Vizualiai atrodome labai skirtingos, visiškai nepanašios. Pamenu, Eskedar pasakojo, kad pas ją į kavinę atėję žmonės dėkojo už Otelo vaidmenį. Eskedar iš pradžių galvojo, kas vyksta, paskui prisiminė, kad jį vaidinu aš. Su Auguste mus irgi maišo. Iš pradžių man sako, kad gražiai dainuoju, padėkoju, o kai paklausia, ar esu Augustė, atsakau, kad ne. Galvoju, kaip taip žmonėms atrodo, kad mes vienodo veido“, – juokėsi pašnekovė ir prisiminė, kad vaikystėje savo odą balino miltais, buvo atvejis, kai ieškojo ir įvaikinimo dokumentų, nes nesuprato, iš kur atsidaro tamsus jos gymis.
Vaidmuo spektaklyje „Otelas“ ir darbas televizijoje
Šiuo metu daug komplimentų dėl vaidmens „Otelo“ spektaklyje gaunanti aktorė teigia, kad teko daug patirti jį repetuojant, stebėti žmonių teigiamas ir neigiamas reakcijas.
„Labai smagu su šiuo spektakliu išvažiuoti į gastroles, nes žmonės kitur jį priima visai kitaip, atrodo, kad mus supranta. Tu nori būti suprastas, priimtas. Labai gera gastroliuoti, bet labai gerai kai ir čia mus kažkas supranta.
Repetuodami kalbėjome, ar man reikia vaidinti vyrą, gal galiu būti moteris, svarstėme, ar palikti erdvės žiūrovui spręsti, kaip kiekvienas mato vaidmenį – kaip vyrą, ar kaip moterį ir mūsų homoseksualią porą su Desdemona. Labai daug prasmių atsiveria santykiuose su Jagu. Mes išsianalizavome, kad pjesėje Jagas yra įsimylėjęs Otelą. Iš kur ir kyla visas pavydas, pyktis, jis kiša pagalius į ratus. Buvo nelengva ruošti šį vaidmenį, bet dabar viskas susidėliojo į stalčiukus ir liko tik džiaugsmas, faina vaidinti šiame spektaklyje“, – pasakojo O. Kunsunga.
Paklausta, ar po spektaklių sudėtinga vėl grįžti į įprastą gyvenimo kasdienybę, ji teigė, kad esant progai, ji ilsisi, vis dėlto, jei tokios galimybės nėra, stengiasi visas savo jėgas atiduoti sekantiems spektakliams. Dėmesio reikalauja ne tik jos darbas, bet ir vyras bei vaikas.
„Visiems reikia dėmesio, o paskui kažkas kenčia, pavyzdžiui, draugai, būna, neparašau jiems, nesusitinku, bet visada pasiskirstai prioritetus. Daug dirbu, bet būtinai bandau surasti džiaugsmą. Manau, kad gyvenimas yra ne apie didesnį uždarbį, nors kartais į tai įsisuki ir nori daugiau, bet svarbiausia, jog būtų gera ir ramu. Jaučiuosi laiminga, kad dirbu darbą, kuris man teikia džiaugsmą“, – sakė O. Kunsunga.
Moteris atvirai teigė, kad dar niekada nėra stovėjusi ties perdegimo slenksčiu, yra jautusi nuovargį, tačiau niekada nebuvo atsikėlusi be motyvacijos ar džiaugsmo.
„Dar nebuvau taip nusistekenusi. Labai svarbu save susirinkti. Jei turiu daug spektaklių, kada nors susiplanuoju nuvažiuoti pas savo kosmetologę, nueinu pasidaryti masažą“, – šypsojosi aktorė.
Laidos metu O. Kunsunga sulaukusi klausimo, ar jai nėra sudėtinga įsikūnyti į skirtingus vaidmenis teatre ir seriale, atsakydama į jį teigė, kad kartais paprasčiau vaidinti seriale, todėl mėgaujasi ir šiuo darbu.
„Tuomet tu suteiki džiaugsmą, žmonės juokiasi, kartais, atrodo, kad ir man paprasčiau. Savo pasirinkimu, kad atlieku skirtingų žanrų vaidmenis, esu šimtu procentų patenkinta, man negėda. Visai nesvarbu, jei kolega turi kokią nors neigiamą nuomonę apie tai.
Procesai veikia visiškai skirtingai. Renginiuose ir televizijoje tu turi daryti viską labai greitai. Jei dublių nėra daug, o produkcija pigi, turi būti tas, kuris ateina susikoncentravęs ir greitai, bet gerai padaro savo darbą. Tame nėra nieko bloga“, – sakė O. Kunsunga.
Pradėjusi dirbti televizijos rinkoje, aktorė teigė patyrusi šoką, suprato, kad čia yra kitokia darbo specifika, turi tik kelias repeticijas, kurių metų turi parodyti geriausią rezultatą.
„O viduje galvoji, Dieve, kaip trūksta repeticijų, bet viską maskuoji, žibi. Teatre yra procesas, jis gali būti klimpstantis, pavykęs arba nepavykęs. Rezultatas čia nėra toks svarbus, nes jis yra tęstinis, jį dar augini, šlifuoji“, – skirtumus pastebi O. Kunsunga.
Dėl didelės simpatijos dabartiniam vyrui nutrūko seni santykiai
Laidoje buvo klausiama ir apie O. Kunsungos šeimyninį gyvenimą, jos gerbėjai domėjosi, kaip ji susipažino su savo vyru, režisieriumi Mykolu Vildžiūnu.
„Mes vienas kito ilgai nežinojome, niekada nebuvome susidūrę, tačiau vieną dieną mano kursiokas Marius mums baigiant magistrą sugalvojo sukurti trumpametražį filmą. Sako: „Pažįstu kinošniką Mykolą, aš pasikviesiu jį į brunch‘ą, ateis, jis mums duos tips‘ų, kaip mes darysime. Mes to filmo nesukūrėme, bet Mykolas atėjo į mano gyvenimą, taip ir liko.
Pamačiusi šį žmogų pajaučiau nenupasakojamą jausmą, niekada gyvenime taip nesijaučiau. Nefantazavau: „Oi, kaip čia norėčiau su šiuo vyru kažką patirti“, retai mane lanko tokios mintys, bet tada, kai atsivėrė durys ir jis įėjo, pamačiau jo skruostikaulius, mane tarsi nukirto. Tada pradėjau sapnuoti erotinius sapnus, tai buvo visiškai nauja, nepatirta, kažkas vau. Jis pamatė mane lygiai taip pat“, – pažinties istoriją pasakojo aktorė.
Ji teigė, kad jos vyras iš pradžių pagalvojo, jog ji yra užsienietė, bet pradėjusi kalbėti lietuviškai Mykolą dar labiau nustebino.
„Pradėjome bendrauti, jis vis dažniau užsukdavo, bet tuomet dar buvau santykiuose. Jis to nežinojo, tarp mūsų nieko nebuvo, bet jis vis ateidavo, šnekėdavomės. Paskui Mykolas sužinojo, kad esu santykiuose, todėl atsitraukė.
Mane tie sapnai tiek daužė, nors nepadariau nieko, mintyse jaučiausi kalta. Nusprendžiau, kad turiu spręsti šiuos dalykus, išlaisvinti kitą žmogų, nes jį labai myliu, gerbiu, negaliu su juo taip elgtis, jei sapnuoju kitą vyrą. Nuo manęs tai nepriklauso, tai mano pasąmonė, kuri su manimi žaidžia įdomius žaidimus“, – atvirai kalbėjo O. Kunsunga.
Tiesa, dabar, nors santykiai ir dėliojosi labai gražiai, O. Kunsunga sako pastebinti, kad gimus vaikui, vis labiau trūksta laiko, praleisto kartu.
„Laiko galėtų būti tikrai daugiau, nes ta meilė yra, nors ir krizių buvo daug. Sunku suderinti darbą ir šeimą. Bandau išlaviruoti, bet vis tiek kažkas kenčia. Man rašo, Oneida, tu taip fantastiškai visur suspėji, sakau, nepamirškite, kad po tuo yra antra medalio pusė.
Jei atrodo, kad viskas labai sėkminga, žiba, yra kažkas už to, kas negauna dėmesio ir laiko. Toks balansas, priimi tokio žaidimo taisykles. Aš labai stengiuosi, bet man ne visada pavyksta išbalansuoti“, – sakė pašnekovė.
Paklausta, kokia yra mama, O. Kunsunga teigė, kad būna visokių dienų, tačiau svarbiausia, anot jos, savęs nekaltinti, kai reikia, atsiprašyti ir pasikalbėti.
„Su dukra labai daug kalbamės suaugusių kalba, pasakome, kad kartais gali būti neteisinga, bet reikia išmokti su tuo tvarkytis. Dukra sako, kad bus aktorė ir grimuotoja, kaip mama, ji yra labai empatiška, jai rūpi žmonės ir pasaulis, visais pasirūpins išklausys, tai yra labai graži savybė. Dažnai pasiimu ją kartu su savimi į darbą, parodau, kaip viskas vyksta, bet noriu, kad ji surastų savo kelią. Labai linkiu, kad tai, ką ji darytų, jai atneštų džiaugsmą“, – šypsojosi aktorė.
Visą pokalbį su Oneida Kunsunga galite pamatyti vaizdo įraše, kurį rasite straipsnio viršuje.