Tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos TNS atliktas „NeedScope“ tyrimas apie ką tik vykusius JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimus atskleidžia, kad filmų kūrėjai puikiai žino ir išnaudoja universalių simbolių, arba archetipų, poveikio galią potencialiems žiūrovams. Tai užtikrina ne tik pilnas kino teatrų sales, bet ir Oskaro statulėles.
Šio tyrimo metodika remiasi Karlo Jungo archetipų teorija. Archetipas – tai originalus modelis, idealus pavyzdys, prototipas, kolektyvinės pasąmonės vaizdinys. Jis nepriklauso nuo individualaus pažinimo, jį sąmoningai ar nesąmoningai kopijuoja visa visuomenė. Paprastais žodžiais tariant, tai – bendrai suprantamas, universalus simbolis. Sėkmingai panaudoti tokie simboliai ir yra tiesiausias kelias į žiūrovo ar vartotojo širdį, nes leidžia „prisibelsti“ iki jo emocijų.
Kaip šie universalūs archetipai veikia kine?
Didieji filmai sužadina mūsų giliai paslėptas emocijas, pasitelkdami istorijas ir charakterius, kurie atspindi tuos galinguosius archetipus. Panagrinėkime prieš vos savaitę įvykusius 85-uosius Kino akademijos apdovanojimus, kurie buvo skirti išties įsimenantiems archetipinių kino juostų. Prisiminkime „Oskarus 2013“.
Daugiausiai, t.y. net 12 nominacijų paskelbta istorinė juosta „Linkolnas“ pasakoja apie Jungtinių Valstijų prezidentą, kovojantį dėl vergovės panaikinimo, nepaisant šalį krečiančio pilietinio karo. Šis filmas atstovauja galios ir stiprybės simbolį.
Puikiai atpažįstamą kovos simbolį prieš galingųjų priespaudą archetipą puikiai iliustruoja miuziklas „Vargdieniai“ („Les Misérables“). Šis epinis pasakojimas apie kovą už laisvę, prieš skurdą, neteisybę ir revoliuciją sužavėjo ne tik miuziklo žanro gerbėjus visame pasaulyje.
Jaudinančią intrigą kuria kino juosta „Argo“ (ARGO) – tikrais įvykiais paremtas politinis trileris apie iki šiol mažai žinomą, sėkmingą US kariuomenės vykdytą įkaitų gelbėjimo operaciją 1979–1980 metais Irane. Ši Beno Afflecko drama laimėjo geriausio filmo apdovanojimą.
Tragedijos „soste“ karaliauja „Geriausias užsienio filmas“ – „Meilė“ („Amour“). Tragiška ir sukrečianti austrų režisieriaus Michaelio Haneke istorija pasakoja apie gilią ir visapakeliančią pagyvenusio žmogaus meilę savo mirštančiai žmonai.
Universali tema – vyro ir moters tarpusavio santykiai skleidžiasi romantinėje kino juostoje „Optimisto istorija“ („Silver Linings Playbook“). Tai draminė komedija apie personažų gyvenimo pokyčius ir jų stiprią meilę, atsiskleidžiančią Amerikietiško futbolo bei šokių konkurso fone.
Fantazijos simboliui puikiai atstovauja „Pi gyvenimas“ („Life of Pi“). Vizualiai prabangus fantazijos ir realybės mišinys – šešiolikmečio berniuko istorija įrodė, kad vaizduotė ir kūrybiškumas gali išgelbėti jei ne pasaulį, tai bent tave.
Universaliuosius archetipus galima atpažinti ne tik kino juostos siužeto vingiuose. „NeedScope“ tyrimas rodo, kad kiekvienas iš minėtųjų filmų pristato ir ryškius archetipinius herojų charakterius. Jie yra dievinami arba nekenčiami, bet jų ignoruoti neįmanoma. Dažnai tokių herojų vardai net tampa bendriniais daiktavardžiais, turinčiais visiems žinomą savybių bagažą.
Pavyzdžiui, miuziklo „Vargdieniai“ kūrėjai panaudoja visus populiariausių charakterių archetipus – vertus susižavėjimo ar smerktinus – kad galėtų kuo jautriau ir realiau atskleisti pasakojamą istoriją. Čia sutiksime laisvos dvasios gatvės vaikėzą išdykėlį Gavrošą (Gavroche), drąsius herojus Žaną Valžaną (Jean Valjean) ir sukilėlių vadą Enjolrą, nesimpatingąjį inspektorių Žavertą (Jalvert), humaniškumą ir šilumą skleidžiantį filantropą vyskupą Myriel, likimo nuskriaustąsias varguoles Fantine ir Cosette, o kur dar Mesjė ir Madam Thénardier – išoriškai komiški, bet iš tiesų menkystos intrigantai.
Įdomu, kad net tam pačiam archetipui atstovaujančių herojų išraiška gali būti visiškai skirtinga: kilniadvasio Žano Valžano paveikslas visai kitoks nei sukilėlių vado Enjolro, bet jie abu – didžiavyriai, kovotojai ir, be jokios abejonės, tikri herojai. Filme gali skleistis ir dvi skirtingos to paties archetipo pusės: pavyzdžiui, Cosette „Vargdieniuose“ yra tarsi paprastas ir tyras vilties simbolis, o jos motina Fantine – tragiško likimo vargšė moteris, priversta parsidavinėti, kad galėtų išlaikyti savo mergytę. Tačiau abi jos stovi užguitų nekaltųjų gretose.
„Didžioji dalis žmonių renkasi tam tikrus kino žanrus, bet dažnai filmo pasirinkimą lemia nuotaika ir tam tikrų pojūčių siekis. Vieni nori pasinerti į gilių jausmų kupiną dramą, kiti nori aštresnių pojūčių stebint nenuspėjamai ir greitai besikeičiantį veiksmo filmo siužetą. Tačiau dažnai atsitinka taip, kad nepaisant gerų aktorių ar garsaus režisieriaus, žiūrovai lieka nusivylę filmu. Dažniausiai tai tiesiog nepasiekti, nepatenkinti arba neatitikti mūsų emociniai lūkesčiai, kurių tikimasi iš tam tikrų archetipų. Pavyzdžiui, veiksmo filmas nesuteikė taip laukto adrenalino, o dramos herojų personažai pasirodė nenuoširdūs ir paviršutiniški. Tuo metu „Oskarų“ laimėtojai labai taikliai atspindi universaliuosius archetipus. Tokiu būdu jie viršija mūsų lūkesčius, sukurdami stipresnius pojūčius, negu mes tikimės. Žiūrovai palieka kino sales pilni įspūdžių“, – sakė TNS LT Tyrimų ekspertizė vadovė Daiva Plauškaitė.
Beje, jei jau užsiminėme apie Oskaro statulėlių ceremoniją, būtų tikra nuodėmė pamiršti kino žvaigždes ir žvaigždutes, kaskart įdedančias tiek pastangų, kad kuo įspūdingiau nuplazdėtų raudonuoju kilimu. Natūralu, kad šios suknelės taip pat puikiai atspindi archetipus.
Štai jos: Efektingosios, Klasikinės, Saldžiosios, Gražiosios, Drąsiosios ar Jausmingosios. Būtent šie apdarai sulaukia ne mažiau dėmesio ir komentarų – besigėrinčių, peikiančių ar pasibaisėjusių – nei apdovanotosios kino juostos. Atsiverskite praėjusios ceremonijos nuotraukas ir pabandykite atspėti, kokiam archetipui garbę atidavė viena ar kita aktorė.