Birželio 26 d. įteikti aukštojo mokslo baigimo diplomai VU Filosofijos fakulteto absolventams. Tai antras pagal dydį VU fakultetas, vienijantis penkis institutus: Azijos ir transkultūrinių studijų, Filosofijos, Psichologijos, Sociologijos ir socialinio darbo bei Ugdymo mokslų. Tad diplomai įteikti net 514 bakalaurų ir magistrų. Viena iš jų – psichologijos bakalauro studijas diplomu Cum laude baigusi Beata.
Studijų baigimo proga B. Tiškevič papasakojo, kodėl, būdama diplomuota aktorė, socialinių tinklų turinio kūrėja, rašytoja, vis dėlto nutarė įgyti psichologo išsilavinimą.
– Po baigiamojo bakalauro darbo gynimo savo facebookʻo paskyroje parašėte, kad išpildėte svajonę. Kodėl svajojote studijuoti psichologiją?
– Šią svajonę turėjau nuo šeštos klasės: paskutinėse klasėse netgi lankiau korepetitorių, kad gerai išlaikyčiau matematikos egzaminą. Tačiau baigdama mokyklą spontaniškai sumaniau stoti į aktorinį ir man pavyko. Taip planai apie psichologijos studijas liko užnugary, bet pasivydavo mane knygomis, daromais socialiniais projektais, sutiktais psichologais. Kol galiausiai, turėdama daugiau galimybių, nusprendžiau įgyvendinti ir šiuos planus – studijuoti antrą bakalaurą, psichologiją. Mane visada domino žmogaus veikimo principai, vidinis pasaulis. Be to, kartais idealistiškai pasvajoju, kad žmogaus kančios šioje žemėje būtų mažiau. Psichologo profesija tikrai atspindi šiuos poreikius.
– Kodėl rinkotės studijuoti psichologiją VU Filosofijos fakultete veikiančiame Psichologijos institute?
– Rinkausi studijas Vilniaus universitete, nes tai yra geriausias universitetas Lietuvoje, o psichologijos studijoms čia atstovauja žmonės, kuriuos laikau savo autoritetais. Visų pirma tai yra profesorė dr. Danutė Gailienė, kurios darbai ir mintys formuoja Lietuvos psichologijos veidą. Tai profesorius dr. Paulius Skruibis, kurio dėka visuomenė sužinojo apie opų savižudybių klausimą ir susitelkė ieškodama būdų jį spręsti. Norėčiau padėkoti mano bakalauro tyrimo vadovei dr. Vitai Mikuličiūtei, kurios palaikymas ir žinios padėjo sėkmingai pabaigti studijas ir apsiginti darbą maksimaliu įvertinimu. Niekada nepamiršiu profesorės dr. Romos Jusienės vedamų šeimos psichologijos paskaitų – jų metu įgytos žinios lydės mane visą gyvenimą.
Džiaugiuosi, kad turėjau progą atlikti praktiką VU Filosofijos fakulteto Psichotraumatologijos centre – ten dirbantys mokslininkai labai draugiškai priėmė mane į savo komandą ir supažindino su jų vykdomais prasmingais tyrimais. Kitos praktikos metu dr. Virginijos Klimukienės dėka galėjau susipažinti su tuo, kaip veikia Lietuvos kalėjimai, pabendrauti su darbuotojais ir nuteistaisiais. Ši praktika mane labai praturtino ir pagilino suvokimą apie įvairių žmonių gyvenimo patirtis.
– Kokį tyrimą atlikote rengdama bakalauro darbą? Kodėl rinkotės būtent tokią temą?
– Vadovaujama dr. V. Mikuličiūtės atlikau tyrimą „Kūno pozityvumo“ tendencijos socialiniame tinkle Instagram įtaka jaunų moterų kūno vaizdui, emocijoms ir savęs objektifikavimui“. Ši tema jungia kelias mane dominančias sritis. Pirmiausia – sparčiai populiarėjančią skaitmeninę psichologiją (angl. cyberpsychology), kuri tiria socialinių tinklų ir to, kas vyksta virtualioje erdvėje, poveikį psichikos sveikatai.
Taip pat mano tyrimas apima kūno vaizdo temą, kuri yra aktualus šių laikų psichikos sveikatos rodiklis. Tyrimai rodo, kad socialinis tinklas Instagram dėl gausybės moterų kūno vaizdų, lieknumo kulto populiarėjimo yra siejamas su moterų nepasitenkinimu savo kūno išvaizda, kuris yra moterų depresijos ir valgymo sutrikimų rizikos veiksnys. Dėl to svarbu į tai atkreipti dėmesį.
Kadangi pati esu aktyvi socialinių tinklų turinio vartotoja ir kūrėja, savo socialinio tinklo Instagram paskyroje turiu daugiau negu 120 tūkst. sekėjų, jaučiu, kad patiriu šį virtualų pasaulį iš vidaus su visais jo niuansais. Man įdomu pažvelgti į tai iš mokslinės perspektyvos.
– Labai šiltai atsiliepiate apie savo kurso draugus – vadinate juos neeiliniais žmonėmis. Ar buvo smagu studentauti?
– Mes su kurso draugais studijavome psichologijos programą, skirtą turintiems aukštąjį išsilavinimą. Šios programos tempas kelia iššūkių, o dauguma mūsų yra dirbantys žmonės, turintys šeimas ir įvairių įsipareigojimų. Studijuojant teko nemažai žongliruoti įvairiomis veiklomis miego ar sveikatos sąskaita. Tačiau mūsų tarpusavio palaikymas, humoras, bendruomeniškumas padėjo išlikti. Studentavimui laiko neturėjome, šie ketveri metai buvo labiau apie išlikimą! (Juokiasi)
– Kur pritaikysite įgytas žinias?
Psichologijos žinios jau praverčia kasdienybėje, pavyzdžiui, padeda kritiškai vertinti politikų veiksmus ir žodžius, rasti bendrą kalbą su įvairiais žmonėmis, aiškiai ir efektyviai komunikuoti profesinėse situacijose, rūpintis savo psichikos sveikata. Esu rašytoja ir jau ketverius metus kartą per savaitę siunčiu naujienlaiškį savo skaitytojams su rekomendacijomis dėl jų emocinės sveikatos, o psichologinis išsilavinimas mano tekstams suteikia naudingos informacijos ir mokslinio pagrindimo. Tai nėra vien mano patyrimai ar refleksijos. Be to, su malonumu rytais vietoj naujienų portalų pradėjau skaityti naujausius mokslinius tyrimus: sužinau svarbią informaciją, kuri naudinga ne tik man, ir ja mielai pasidalinu su savo skaitytojais.
Aš siekiu kartais sausai skambančias arba psichologinio išsilavinimo neturintiems žmonėms sunkiai suprantamas teorijas perteikti paprastai ir lengvai, nes jų suteikiamos žinios gali padėti jaustis geriau ir kurti darnų gyvenimą. Tikiu, kad moksliniai tyrimai daromi tam, kad patarnautų plačiajai visuomenei. Dėl to, net jei nuspręsiu toliau žengti akademiniu keliu, sieksiu neprarasti ryšio su neprofesionalais ir dalintis žiniomis paprasta ir prieinama kalba.
