DELFI kalbintas Igoris Kofas šyptelėjo, kad vasarą jo skaitymas apsiriboja vien orų prognozėmis. „Važinėju dviračiu, tad tai man aktualu, – kalbėjo dainininkas, retai sutinkamas tokiuose vakarėliuose. – Nors šiaip esu Užkalnio skaitytojas, skaičiau jo knygas, visas „Evangelijas pagal Užkalnį“. Labai patiko. Smalsu paskaityti jo požiūrį į daugelį dalykų, priimu tą jo sveiką ironiją.“
Vakarai ilgėja ir vėsta, tad panašu, kad skaitymui laiko atsiras kiek daugiau. „Šitą žurnalą būtinai perskaitysiu nuo A iki Z“, – šyptelėjo pašnekovas.
Aktorius Mindaugas Papinigis taip pat tikino, kad vasarą skaitymui laiko tiesiog nėra: „Vasarą užsiimame ūkininkavimu, tačiau jau grįžtame į Vilnių, rudenį, bus daugiau laiko“.
Jam antrino ir aktorė Gabrielė Malinauskaitė. Jos nuomone, žurnalas yra tikras daiktas, vertybė. „Tai lyg obuolys, nukritęs nuo obels“, – šyptelėjo mergina.
Beje, pasidomėjus, kokio žurnalo Mindaugas niekuomet neskaitytų, jis nė nemirktelėjęs „apvertė“ klausimą aukštyn kojomis: „Žinau, kokio dar niekada neskaičiau, bet labai norėčiau paskaityti – tai „Ūkininko patarėjas“. Manau, kad tai visiškas blefas“.
Radijo balsas Skaiva Kraujalė tikino, kad žurnalų skaitymas yra savotiška profesinė liga. „Skaitau ir knygas, ir žurnalus. Matyt, dauguma žmonių, kuriems yra tekę dirbti leidyboje, skaito viską: tekstus po nuotraukomis, žiūri, kaip sumaketuota... Aš daug metų tai darau“, – pasakojo S. Kraujalė.
Pašnekovė tikino, kad skaito ilgametę patirtį turinčius moteriškus žurnalus, tačiau pro akis nepraleidžia ir naujų kūrinių: „Visada įdomu pasižiūrėti, kas yra inovatyvaus ir įdomaus“.
Kelionių organizatorius Saugirdas Vaitulionis pasakojo, kad skaito labai daug įvairių žurnalų. „Man tai įprasta, kad pamatau naują žurnalą, ir visai nesvarbu, kam jis skirtas, skaitau, jei žinau, kad rasiu gerus interviu ir straipsnius. Man svarbu ne tik pavartyti paveikslėlius. Renkuosi tokius žurnalus, kurie patenkintų turinio norą“, – šyptelėjo Saugirdas.
Pašnekovas prisipažino, kad dar neskaitė A. Užkalnio žurnalo, tik pravertė ir peržiūrėjo antraštes, tačiau žino, kur jį pasidės grįžęs namo: „Veikiausiai šis žurnalas keliaus tiesiai į tualetą. Manau, kad pusė Lietuvos supras mane. Turbūt pusė Lietuvos taip daro, tad ir aš ne išimtis, kaip dauguma vyrų, žurnalus dažniausiai skaitau tualete“.
Elena Puidokaitė-Atlanta džiaugėsi, kad skaitymo kultūra Lietuvoje vis populiarėja. „Matoma tendencija, kad žmonės nori skaityti, – pasakojo E. Puidokaitė. – Manau, kad kai paimi tokią storą knygą, kaip šis žurnalas, puiku suprasti, kad jis bus leidžiamas kas pusmetį. Jį galima pasiimti ir į kelionę ar dar kur. Manau, šis pasirinkimas, kad žurnalas bus leidžiamas kas ketvirtį, yra labai nuostabus.“
Beje, Atlanta prisipažino, kad yra įpratusi žurnalą versti „nuo kito galo“. „Kažkaip pradedu vartyti ir taip išeina“, – šyptelėjo pašnekovė.
Ketvirtinis 320 psl. leidinys sveria kone kilogramą. Tačiau jis, kaip Fausta garsiai pristatė šventinio vakaro metu, yra skirtas tam, kad „užpildytų tuštumą tuose žmonėse, kurie pasiilgo skaityti“.
A. Užkalnio žurnalo viršelį puošia ožiukas Arūnas. Tai geros širdies smulkus verslininkas, kilęs iš Naujosios Vilnios ir dabar prekiaujantis kebabais sostinėje. A. Užkalnis juokavo, kad ožiukas – visiškai paprastas, nors norėtų būti toks taupus, kaip A. Maldeikienė. „Jei toks būtų, jis suprastų, kad alus iš kito žmogaus šaldytuvo yra pigesnis, nes nemokamas“, – rimtu veidu juokavo Andrius.
Pristatydamas jis toliau žvelgė į minią ir pasakojo ožiuko personažo trūkumus, išryškindamas svečių privalumus. „Jis norėtų būti ir toks gurmanas, kaip Beata Nicholson. Taip pat norėtų būti ir toks dainingas, kaip Igoris Kofas, bet jis toks nėra“, – mintimis šventės vakaro metu dalijosi žurnalo bendraautorius.
Daugiau apie žurnalo pristatymo šventę skaitykite čia.
Žurnalo pristatymo, kuriame kone pagrindinį fotoobjektyvų dėmesį susirinko oželis Arūnas, akimirkos – nuotraukų galerijoje: