Vienai dienai Andrius tapo „asmeniniu Jėzumi“. Beje toks ir jo parodos pavadinimas - „Asmeninis Jėzus – Personal Jesus“. Vakaro metu autorius mokė matyti paprastus objektus ir ryškias spalvas.
„Kažkada išganytojas prikišamai rodė ir aiškino dalykus žmonėms, baksnodamas pirštais ir dėstydamas. Aš būsiu jūsų asmeninis Jėzus, rodydamas pasaulį, kurio nepastebite“, - anksčiau yra sakęs A. Užkalnis.
Galerijos kuratorius, menininkas Saulius Paukštys (jis padovanojo Vilniui Franko Zappos biustą ir išgarsino sostinę pasaulyje) pirmasis ryžosi pažiūrėti, ar žymus šalies autorius gali tapti ir žiūrimiausiu fotoaparatų mygtukų ir „iPhone“ kameros užrakto spaudinėtoju.
„Žinai, kad atėjo pavasaris į Lietuvą ir į širdis, ir kad nieko švento nebeliko, kai mane eksponuoja galerijoje“, – juokavo A.Užkalnis.
Vyras sako, kad kaskart nori nustebinti publiką universalumu. Jis rašo knygas, filmų recenzijas, kritikuoja restoranus, skaito paskaitas – bet dar ir fotografuoja nesustodamas.
„Gal kada išmoksiu drožti iš medžio velnius ir undines, ir tada atsidarysiu savo skulptūrų parką, kur bus pavaizduoti Artūras Račas, Rūta Janutienė, o taip pat kiti velniai ir raganos, išdrožti iš kamienų. O kol kas mano aistra yra fotografija“, kalbėjo fotomenininkas.
Į parodą susirinkę svečiai liaupsino Andrių ir neslėpė susižavėjimo jo darbais. Tačiau profesionalus fotografas A. Krikščiūnas retoriškai klausė: „Andriau, o kodėl tavo darbai be pavadinimų?“
A. Užkalnis paaiškino, kad pavadinimai įpareigoja pasakoti nuotraukų istorijas. Viena iš jų pralinksmino stebėtojus, mat parodos autoriui kartą teko persirengti Utenos „Statoil“ degalinėje.