Praėjusią savaitę I.Gelžinis apsilankė „Porsche“ gamykloje, kurioje įsiamžino su Wolfgangu Porsche, kurio senelis įkūrė vieną garsiausią pasaulyje automobilių prekės ženklą, taip pat susipažino su Holivudo aktoriumi Patricku Dempsey.
Tačiau jaunas vaikinas šiandien svajoja apie vieną, kad pagaliau taptų tokiu vairuotoju, kuriam moka už dalyvavimą lenktynėse. Gausybė taurių ir medalių kolekcijoje sukaupęs Ignas Gelžinis sako, kad tai pirmasis jo interviu. Specialiai DELFI apie gyvenimą, svajones ir lenktynininko karjerą.
– Prieš daugiau nei savaitę grįžai iš Vokietijoje vykusio „Porsche night of champions“ renginio, sutikai daug garsenybių, kaip jauteisi spausdamas joms ranką?
– Amerikiečių aktorius Patrickas Dempsey aistringas lenktynininkas, jis vaidino seriale „Grei anatomija“, yra pelnęs „Emmy“ apdovanojimą, išties labai smagus vyrukas. Pasakojo man planus apie ateities vaidmenis. 72-ejų Wolfgangas Porsche užsiminė, kad jam vis sunkiau ateiti į tokius didžiulius renginius, tačiau nepaisant to jis labai džiaugėsi, kad tą vakarą buvo sukviesti visi lenktynininkai, kurie dalyvaudami „Porsche“ rengiamuose čempionatuose tapo nugalėtojais arba prizininkais.Taip pat dalyvavo ir Fia WEC čempionato bei šių metų „Le Mans“ nugalėtojai. Jam buvo smagu, kad jo senelio įkurta kompanija juda teisingu keliu automobilių sporte. Renginyje buvau vienintelis lietuvis, kuris pamatė muziejus, gamyklą, kuriuoje kuriami nauji sportiniai 911, bei LMP (Le Mans) bolidai, leido pasivaikščioti po didžiausią Europoje vėjo tunelį, kuris turi 9200 arklio galių ir vėjo turbiną, sukuriančią 300 kilometrų per valandą greičio vėjo sautą. Deja, neleido išsinešti nei fotoaparatų, nei telefonų, todėl nuotraukų padaryti nepavyko.
– Rodos, esi ramaus būdo, baigei verslo informatiką, kodėl susidomėjai automobilių sportu ir nutarei tapti lenktynininku ?
– Nuo pat mažens mačiau, kaip tėtis Audrius Gelžinis pats sportavo, tuomet automobiliai manęs nedomino, jais susidomėjo mano vyresnysis brolis Jonas, jis pradėjo važinėti kartingais būdamas šešerių. Jiedu intensyviai sportavo, o aš vis bandžiau atrasti save, išbandžiau plaukimą, lankiau karate, programavau, domėjausi aviamodeliavimu, lauko ir stalo tenisu, lengvaja atletika ir dar daugybe dalykų. Kai man buvo keturiolika nuvažiavome pasivažinėti su nuomojamais kartingais ir tada buvo momentas kai supratau, kad benzino kvapas man pats mieliausias ir taps antraisiais mano kvepalais (juokiasi).
– Kokia lenktynininko kasdienybė? Ka veiki pabudęs?
– Kiekvienas, kuris sportuoja Lietuvoje, turi skirtingą kasdienybę. Nemanau, kad mūsų šalyje yra bent vienas žmogus, kuris gali tik lenktyniauti, todėl turiu dirbti. Dabar dirbu Varšuvoje „Michelin“ kompanijoje, tai atsikėlęs septintą ryte skubu į darbą, o grįžęs būtinai pabėgioju arba važiuoju pasivažinėti dviračiu. Be darbo reikia padaryti krūvas kitų dalykų, nes ką dirbu dabar niekaip nesusiję su ateities lenktynėmis, todėl po jo visada sėdu prie kompiuterio ir stengiuosi ieškoti galimybių, kad kitą sezoną galėčiau dalyvauti lenktynėse.
– Ar Lietuvoje yra kur treniruotis ?
– Teoriškai mes turime trasą, tačiau praktiškai ji nėra tinkama mūsų automobiliams. Todėl atsakymas ir taip, ir ne. Laimei, naujoji valdžia, žada atnaujinti Nemuno žiedo trasą, nes tai yra privaloma, kad ten būtų saugu sportuoti. Dėl anksčiau susiklosčiusių aplinkybių ankstesnei valdžiai to padaryti nepavyko.
– Nors Lietuvoje praktiškai nėra kur treniruotis, o trasą varžybų metu pamatai kone pirmą kartą, tavo laimėjimai įspūdingi, kokių sąvybių tam reikia?
– Konkurentai dažniausiai atvažiuoja pries varžybas šiek tiek pasitreniruoti, deja mes to negalime sau leisti, tiek dėl pinigų, tiek dėl sudėtingos logistikos. Mano laimėjimai nėra tokie įspūdingi, tačiau tai tvirti žingsniai tobulėjimo link.
Manau kiekvienas lenktynininkas turi skirtingas sąvybes, žinoma svarbiausia būti gerai pasiruošusiam fiziškai, būti užsispyrusiu bei mokėti analizuoti. Labai daug laiko skiriame „Data loggingui“ – tai tas pats kas lėktuvo juodoji dėžė, kur registruojama viskas, ką veikei automobilyje. Taip gali lyginti skirtingai pravažiuotus ratus ir pasitelkti komandos narių pagalbą bei lyginti duomenis tarpusavyje.
– Ar turtingi Lietuvos lenktynininkai? Kiek vidutiniškai per mėnesį išleidi savo aistrai?
– Dar nei vieno lenktynininko nemačiau turtingiausių sąrašuose (juokiasi). Kol kas Lietuvoje iš lenktynių tikrai negali uždirbti ir pragyventi, todėl realiai kokį darbą turi, tiek ir uždirbi, o lenktynės tampa hobiu. Rėmėjų rasti sunku, kadangi mes sportuojame Anglijoje tai reta lietuviška kompanija būna suinteresuota reklamuotis svetur, o Anglijos kompanijos šiek tiek prisibijo užsieniečių.
– Esi labai perspektyvus jaunuolis su tikrai itin vyriška profesija, ar turi širdies damą, kokios merginos tave žavi ?
– Merginos šiuo metu neturiu, vadovaujuosi tuo kaip aš jaučiuosi su žmogumi, svarbiausia, kad tarpusavyje nebūtų įtampos. Jokių rėmų ir šablonų nusistatęs neturiu.