Likus 10 minučių iki rungtynių pradžios arenos ekranuose buvo parodytas R. Griskiui skirtas trumpas filmas.
Šeimos atstovams buvo įteikti 12-u numeriu pažymėti marškinėliai. Jais apsivilkusi Jazzu ir sugiedojo himną.
J. Arlauskaitė paklausta apie savo senelį prisimena, kad jis labai daug keliavo ir jie susitikdavo retai, tačiau kiekvienas pokalbis ar vakarienė bus įsimintini. Atlikėja džiaugėsi, kad Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubas prisiminė šį ypatingą asmenį bei pabrėžė tokių renginių svarbą.
Prieš ceremoniją kalbinta Jazzu atskleidė, kad širdyje kirba šioks toks jaudulys:
„Himnas yra šventas dalykas, kurį giedame tik tam tikromis progomis. Man atrodo, kad Lietuvos himną viešai giedosiu tik antrą kartą, o sporto renginyje – pirmą.
Mūsų valstybės himnas, kaip ir daugelis lietuviškų dainų, yra labai jautrus. Akimirka, kai giedosiu jį „Siemens“ arenoje man bus labai ypatinga, nes ši giesmė bus skirta žmogui, kuris man buvo labai brangus. Negana to, krepšinis mūsų šalyje yra antra religija, todėl kol kas balsas dar šiek tiek dreba, bet tikiuosi, kad viskas bus gerai.“
J. Arlauskaitės-Jazzu palaikyti atvyko ir jos mylimasis Donatas Ivanauskas. Tiesa, akyliausieji tarp žiūrovų galėjo pastebėti ir buvusį atlikėjos mylimąjį – J. Jankevičių.