O. Vyšniauskas interviu metu neslėpė, kad su sūnumi yra ir labai geri draugai, o artimas judviejų ryšys užsimezgė dar Adomo vaikystėje.
„Pamenu, visa šeima einame mieste, mamai reikia į vieną pusę, kad ir į kokią parduotuvę, taigi, tėvai į šonus, o Adomas man į kelnes įsikimba ir eina kartu. Jis gal jaučia tokį pasitikėjimą manimi, kaip tėvu. Mes draugai.
Vaikystėje jis viskuo domėjosi. Juokdamasis sakiau, kad vidurinę aš baigiau, ne tu. Jį versdavau iš lovos, vesdavau. Priduodu į mokyklą, o paskui jau ramus išvažiuoju. Dar pažiūriu, ar įeina vaikai“, – A. Vyšniausko vaikystės dienas prisiminė jo tėtis.
Ir nors niekam ne paslaptis, kad užaugę vaikai dažnai eina savo gyvenimo keliu, taip rečiau prisimindami tėvus, panašu, kad A. Vyšniauskas vis dar išlaiko labai artimą santykį su savo šeima, o tėčiui paskambina kiekvieną dieną.
