Kodėl daina „Jeigu Žinai Ko Tu Nori“ oficialiai pasirodė tik po kelių dienų – sužinosite išskirtiniame interviu, kuriame ne tik dainos gimimo istorija, bet ir Adomo vaikystės prisiminimai, profesinio kelio paieškos, pirmasis koncertas Madagaskare ir ypatingas ryšys su tėčiu Ovidijumi.
Pradžių pradžia
„Muzika mano gyvenime supa mane nuo gimimo: kai buvau mamos pilvuke, Tėtis grodavo dainą „Tikiu“, kurią mano atsiradimas ir įkvėpė parašyti. Nuskambėjus pirmiems akordams, nurimdavau ir nustodavau muistytis. Kai gimiau, neturėjau pasirinkimo ir ji tapo mano mėgstamiausia daina. Iki šiol nesugebu jos klausytis be ašarų, tad tenka tą daryt vienam – pasislėpus“, – pradeda atvirą pasakojimą Adomas Vyšniauskas.
Koncertų užkulisiai ir šukos, kurias paskolino pats Žilvinas Žvagulis
Nuo pat mažų dienų Adomas tėtį lydėdavo į koncertus: „Dabar pagalvojus, to pats nesuprasdamas, buvau dabartinės profesijos praktikantas. Dėstytojas taipogi pasitaikė neeilinis. Mačiau visą atlikėjo gyvenimą: padedi nešioti instrumentus, kalbini, kad neužmigtų vairuojant, tyrinėji darbo su publika metodus, mokaisi būti mandagus ir teisingas“, – vaikystės prisiminimais dalijasi Adomas.
Šis darbas turėjo ir dar vieną labai didelį privalumą: galimybę patekti į užkulisiuose esantį kambariuką, rašoma spaudos pranešime.
„Ten visada rasi bent kelias tetas ar dėdes, kurie dažnai pasirodo televizoriaus ekrane ir daug skanių užkandžių. Noriu pabrėžti, užkandžiai būdavo tikrai labai skanūs. Šios galimybės dėka, turiu teoriją, kad negaliu susirgti žvaigždžių liga, nes kai buvau penkerių, Žilvinas Žvagulis man paskolino savo šukas pasitvarkyti šukuosenai. Prasirgau jaunas“, – juokauja Adomas.
Kalbant apie jo asmeninius pomėgius, Adomas stengėsi kuo daugiau jų išbandyti: „Lankiau dailės mokyklą, futbolą, labai mėgdavau dėlioti konstruktorius, o kompiuterinius žaidimus atradau labai vėlai. Turėjau kieme du gerus draugus, su kuriais įsivaizduodavau besileidžiantis į riterių žygius, rankoje laikant į kardą panašų pagalį. Kadangi draugų tėvai dažnai neišleisdavo į lauką, aš išmokau įsivaizduoti ir draugus“, – šypsodamasis prisimena Adomas.
Pirmas rimtesnis noras: nieko bendra su muzika!
Būdamas septintoku, Adomas pradeda lankyti J. Naujalio muzikos gimnaziją ir po pusantrų metų, regis, yra visiškai tikras: muzika – ne jam.
„Visiems pasakoju, jog tikrai nežadu nieko su ja sieti ir planuoju keisti mokyklą, kurioje muzika nebus privaloma“. Kaip nusprendžia – taip ir padaro. Bet... „Pusė metų naujoje mokykloje ir galiausiai suprantu, jog noriu kurti muziką“, – šypsosi jaunasis kūrėjas.
Maža dovana – didelės pasekmės, arba kaip kurti, klausantis tik savo širdies
Būdamas šešiolikos Adomas gavo ypatingą tėčio ir jo grupės nario klavišininko Vlado Klimo dovaną: elektroninį pianiną – MIDI klaviatūrą – ir garso plokštę:
„Tai buvo mano entuziazmą skatinanti dovana, kurią sėkmingai naudoju iki dabar. Regis, dovana paprasta, o pasekmės didelės“, – džiaugiasi kūrėjas, čia pat pridurdamas, kad kūryba pagal taisykles ir nusistovėjusius standartus – ne jam.
„Niekada nemokėjau muzikos teorijos, bet esu vaikystėje prasėdėjęs nemažą kiekį valandų garso įrašų studijos kampe, kol tėtis konstruodavo dabar jau įvertintus hitus“, – prisimena Adomas.
„Mačiau, kokius mygtukus spaudo ir kokius procesus atlieka. Įsidiegiau tokią pačią programinę įrangą ir jaučiausi lyg mokėčiau ją gerai valdyti. Parodydavau, ką sukūriau Tėčiui, o jis stebėdavosi, nes darydavau viską kitaip, nei diktuoja teorijos taisyklės – bet kažkodėl labai gerai skamba. Man tai pavykdavo natūraliai, nes nežinojau tų taisyklių ir pagal jas nežaidžiau. Grojau ir dainavau tai, kas man buvo gražu“, – apie iš širdies gimstančias dainas pasakoja dainų autorius.
Pirmoji autorinė daina ir pirmasis pripažinimas
Pasak Adomo, sulaukus aštuoniolikos, jam pakako drąsos ir įžūlumo išleisti savo pirmąją dainą „Pasaulio Pakrašty“. Tuomet jis buvo pastebėtas mokyklos mastu, o po metų jo laukė daug didesnis pripažinimas: „Užsidegimo kurti toliau turėjau nepaprastai daug. Maža problemėlė: nebegalima būriuotis, išeiti iš namų, o mano 19 gimtadienis! Aš toks jaunas, aš noriu judėt! Taip gimė hitas „Aš Judu“ iš nuoširdaus noro tūsinti, nors negalima“, – pasakoja Adomas.
Daina nenugulė „į stalčių“, o tapo tarsi tramplynu į muzikines aukštumas, mat Adomo klasiokas bei puikus kovotojas Matas Pultaražinskas, kovodamas KOK turnyre, skambant šiai dainai žengė į ringą ir nokautavo priešininką puikiu kelio smūgiu. Daina renginį stebinčiai publikai paliko didelį įspūdį, peržiūrų skaičius kilo lyg ant mielių, kaip, beje, augo ir gerbėjų būrys.
Pirmasis koncertas – Madaskare
Kiekvienam kuriančiam žmogui svarbu ir viena pagrindinių jo „duonų“ – koncertai. Pirmojo koncerto Adomui pavydėtų bet kuri jau daug pasiekusi Lietuvos žvaigždė. Adomas pamena jį kaip dabar: „Gaunu žinutę, kad lietuvių kompanija, vykstanti į bendradarbių kelionę Madagaskare, nori matyti mane ant scenos. Sąlygos siūlomos geresnės, nei būčiau susapnavęs, o mano repertuare – tik penkios dainos. Gražiai užsakovams šį faktą paaiškinu, bet gaunu atsakymą: „Mums vis vien, nors ir dešimt kartų „Aš Judu“ dainuok“, – šypsosi atlikėjas.
„Mane atsiskraidina, prabangiai apgyvendina, maisto kiek nori, temperatūra visada apie 30 šilumos, o vaizdai priverčiantys įsignybti sau kas keliolika minučių. Pasirodo, daina „Aš Judu“ jų firmoje yra beveik kaip himnas. Iš karto galiu išduoti, kad tą vakarą ją dainavau 14 kartų ir kiekvieną vis smagiau! Linkėjimai Jums, padūkėliai, jeigu skaitot!“, – šypsosi Adomas, po šio įvertinimo supratęs, kad jei nuoširdžiai darys tai, ką nori, vis tiek atsiras žmonių, kurie šias pastangas įvertins ir brangins.
Išbandė ne vieną profesinį kelią
Nors, regis, Adomas visada buvo susijęs su muzika, bet, pasirodo, kelyje į ją, teko išbandyti save įvairiose srityse: „Teko dirbti naktinio klubo vadyboje, nors nesu didelis klubų fanas. Bandžiau save ofise, viešųjų pirkimų sektoriuje, nors nesu tas, kuris gali vienoje patalpoje praleisti daug laiko. Pasąmoningai žinojau, jog pilnai susikoncentravęs į muziką galiu pasiekti žymiai daugiau. Norėjau apie tai papasakoti, atrasti klausytoją, kuris irgi nori į save įsiklausyti. Juk didelė dauguma žmonių visą gyvenimą daro tai, ko nenori. Pasižiūrėjau į savo vaikystės nuotrauką ir pagalvojau: ar aš norėčiau nužudyti šio nuostabaus vaikio svajones? Nustūmiau visus darbus į šoną ir visu šimtu procentų kibau į muziką. Taip apie 3-4 valandą nakties, gulint tamsoje ir stebint lubas, gimė daina „Jeigu žinai ko tu nori“.
„Jeigu Žinai Ko Tu Nori“ nuskambėjo UTMA ir sužavėjo tūkstančius!
„Kaip tik įrašinėjau šią dainą „Combo“ studijoje, kai sulaukiau Mato skambučio. Pokalbis atrodė maždaug taip: „Sveikas, pasirašiau, jog po savaitės kovosiu su Dovydu Rimkum. Pagalvok apie išėjimą. Būtų gerai kažkokia naujiena“, – prisimena Adomas.
„Pakviečiu Matą į studiją, parodau dainos demo versiją, o jis man – šiurpais nuėjusias rankas. Sutariame, kad bandau pabaigti iki renginio. Iš karto įrašome „gyvus“ būgnus su labai perspektyviu ir talentingu būgnininku Martynu Grybausku. Renginio dieną turiu versiją, kurią galiu padainuoti, bet neišleisti. Trūksta dar vienos sesijos įrašų studijoje, kad dainą būtų galima paleisti į gyvenimą. Padainuoju ją renginio metu ir tik nulipus nuo scenos bėgu stebėti draugo Mato kovą. Tuo tarpu telefonas kišenėje nesustoja vibruoti. Žmonės prašo dainos pavadinimo ir kur ją galima rasti“, – pasakoja Adomas.
Dainos paieškos, arba kodėl ji „YouTube“ pasirodė ne iš karto
„Iškart po pasirodymo per daug galvos nesukau ir tik atsikėlęs kitą dieną supratau, kad žmonėms taip patiko ši daina, jog net mano draugams ir pažįstamiems pradėjo rašyti, teiraudamiesi, kur ją būtų galima išgirsti dar kartą. YouTube platformoje įvedus žodį „Jei“, iš karto buvo siūloma ieškoti „Jeigu Žinai Ko Tu Nori“. Skambinu kolegai Edvinui Kišonui, kuris fantastiškai groja elektrine gitara: nors lauke jau tamsoka, bandau jį įtikinti, kad privalome šiandien sutvarkyti paskutinius niuansus ir išleisti dainą. Taip ir padarome, daina po vienuolikos vienuolika, naktį, patalpinama“, – pasakoja Adomas.
Praėjus dviems dienoms, daina jau buvo 1 vietoje pagal populiarumą YouTube platformoje, ir, praėjus savaitei, tvirtai pirmauja toliau: peržiūros auga dešimtimis tūkstančių, o šiuo metu, kada rašomas straipsnis, šis skaičius artėja iki pusės milijono.
„Noriu pasidžiaugti savo publika, nes per valandą gaudavau apie 7 asmenines žinutes. Nei viena žinutė nebuvo įžeidi ar negatyvi. Žmonės pasakodavo, kokius jausmus sukelia daina, ką jiems ji primena, arba kad ji padėjo priimti sunkų sprendimą gyvenime. Viena gražiausių buvo apie tai, kaip žmogus pasijuto, lyg būtų susitikęs su savo tėčiu, kuris jau prieš 15 metų išvyko iš šios žemelės. Tokios istorijos kūrėjui yra pats didžiausias atlyginimas“, – džiaugiasi Adomas.
Žinomas tėtis šalia – padeda ar trukdo?
Kartais nutinka, kad žinomų žmonių atžalos nelabai nori būti siejami su savo tėčiais ar mamomis bei jų veiklomis.
„Nesididžiuoti savo gimine man būtų nesuvokiama. Nors tėčio buvimas tokiu dideliu žmogumi man užkrauna didelę atsakomybę, bet ir suteikia įdomų bei sudėtingą išbandymą. Neturiu problemų būti su juo siejamas, kadangi viską pasiekiau pats. Nei vienoje vietoje nerasite, jog tėtis būtų mane reklamavęs, apart kelių mano pasirodymų jo koncertuose, kuriuose pasipraktikuodavau stovėti ant scenos. Kūryboje taip pat: abu gerbiame vienas kito kūrybą ir į ją nesikišame. Žinoma, galime duoti techninį patarimą ir visada paklausiame vienas kito nuomonės prieš kažką viešinant, bet vis tiek, darome atskirus dalykus“, – atvirauja Adomas.
Ateities planuose: gerbėjų širdžių užkariavimas
Paklaustas apie ateities planus, kol kas iš darbo privačiuose renginiuose gyvenantis Adomas išlieka paprastas, koks ir yra: „Norėčiau pabaigti formuoti gyvo garso grupę, surengti nemokamą koncertą savo gimtajame mieste Kaune, o jei taip ir toliau viskas augs, manau, ne už kalnų ir visos dideles salės, arenos, stadionai. Svarbu, kad palaikymas išliktų, o su tokia gerbėjų komanda kaip mano, neįmanomų dalykų nebūna“, – įsitikinęs jaunasis kūrėjas.
Ieškote dainos „Jeigu Žinai Ko Tu Nori“? Ji čia:
