Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms apie ligoninių įstaigose nutekinamus pacientų sveikatos duomenis tretiesiems asmenims, „Delfi“ kreipėsi į SAM. Domėtasi, ar apskritai yra žinoma tokia situacija.
„SAM Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriaus duomenimis, 2023 m. yra gauti 2 skundai dėl galimų asmens duomenų apsaugos pažeidimų. Vėliau tokių skundų nėra gauta. Pirmasis skundas anoniminis dėl sveikatos priežiūros įstaigos galimo asmens duomenų nutekinimo. Jis buvo persiųstas Vilniaus savivaldybės administracijai, kuri yra sveikatos priežiūros įstaigos steigėja.
Antrasis skundas pateiktas asmens „dėl asmens duomenų nutekinimo iš E.sveikatos, dėl išrašo iš duomenų, kas be leidimo tikrino bei galėjo panaudoti ir išplatinti duomenis“. Skundas buvo nukreiptas SAM duomenų pareigūnui įvertinti“, – teigiama SAM Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Nerijos Kaulakienės „Delfi“ atsiųstame komentare.
Pasiteiravus, kokių priemonių yra imtasi siekiant užtikrinti, kad duomenys apie sveikatą iš gydymo įstaigų nepasiektų trečiųjų asmenų, teigta, kad pačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atsižvelgdamos į LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, įstatymo straipsnius, privalo numatyti asmens duomenų saugumo priemones.
„Taip pat privalo supažindinti, nuolat priminti darbuotojams apie jų prievoles, pavyzdžiui pravesdami mokymus“, – teigė N. Kaulakienė.
„Delfi“ paklausus, ko bus imamasi ateityje, siekiant sustiprinti asmeninės informacijos apie sveikatą apsaugą, SAM Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė pastebėjo, kad yra suprantama, jog viešojoje erdvėje neleistinai paviešinta informacija apie privatų asmenį, aplinkiniams kelia pyktį, nusivylimą, nepasitikėjimą institucijomis.
„Sveikatos priežiūros įstaigose pacientų duomenų apsauga yra griežtai reglamentuota tiek LR įstatymais, tiek LR Vyriausybės nutarimais, tiek tarptautiniais dokumentais. Kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga turi pasitvirtinusi ir savo įstaigos vidaus tvarką, pagal kurią visi įstaigos darbuotojai įsipareigoja saugoti pacientų ir jų artimųjų teisę į privatumą.
Labai svarbu, kad įstaigų administracijos nuolat primintų savo darbuotojams apie asmens duomenų apsaugą, konfidencialumo išsaugojimo prievolę ir atsakomybę už šios prievolės nesilaikymą“, – teigė N. Kaulakienė.
„Delfi“ primena, kad pirmadienį viešumoje pasirodžius žiniai apie žinomos fotografės Agnės Litvinienės šeimoje įvykusią tragediją – jos vyro, futbolininko Manto Litvino mirtį, buvo pradėta kalbėti apie jautrių duomenų nutekinimą. Socialiniuose tinkluose žinomi žmonės pastebėjo, kad komentatoriai ir įvairių grupių lankytojai žinias apie garsių žmonių sveikatą sužino kur kas anksčiau nei, pavyzdžiui, jų artimieji.
Apie itin nemalonią situaciją viena pirmųjų viešai nusprendė prabilti ir Agnė Kulitaitė. Savo įrašu, kurį trečiadienį paviešino socialiniame tinkle Facebook, A. Kulitaitė sutiko pasidalinti su „Delfi“. Jame moteris atsigręžė į opią ir jau nebe pirmą kartą pasikartojančią problemą, kurią garsiai buvo išsakiusi ir vyro netekusi A. Litvinienė.
Pasak žinomos fotografės, žinia apie M. Litvino mirtį vienoje apkalbų programėlėje pasirodė dar anksčiau, nei ją viešai panoro pranešti ji pati. Be to, ten esą buvo aptarinėjamos ir kitos itin jautrios detalės apie jos vyro sveikatą, kurias, kaip spėjama, galėjo žinoti tik gydymo įstaigos personalas.
Tokiam akibrokštui abejinga neliko ir A. Kulitaitė, ir kiti žinomi žmonės, apie tokių situacijų pasikartojimą prabilę socialiniuose tinkluose. Iš pradžių A. Kulitaitė apie savo žiaurių veiksmų pasekmes nepagalvojantiems žmonėms priminė apie egzistuojančią karmą, tačiau vėliau problemą aptarė plačiau ir iš esmės.
„Tai jau ne pirmas kartas. Kiek dar tokių bus? Kiek dar teks matyti, kaip žmonės be jokio gėdos jausmo platina jautrią, sukrečiančią informaciją, tarsi tai būtų eilinė paskala? Kaip naujienos apie svetimą tragediją nuteka greičiau, nei artimieji spėja jas sužinoti? Kada pagaliau suprasime, kad liga ir mirtis – ne tema lengvabūdiškoms diskusijoms, ne turinys Discordui ar „kas ką girdėjo“ pokalbiams? Čia kalbama ne tik apie žmogaus gyvybę, bet ir apie jo šeimos, draugų, artimųjų skausmą – begalinį, alinantį, o dabar dar ir viešai vertinama tų, kuriems jis visai nerūpi.
Platinti informaciją apie žmogaus mirtį ar jo sveikatos būklę be artimųjų žinios – tai ne tik baisu morališkai, bet ir pažeidžia įstatymus. Lietuvos teisėje aiškiai numatyta, kad asmens duomenų apsauga apima ir informaciją apie sveikatą, operacijas, ligas. Tokia informacija negali būti viešai skleidžiama be šeimos sutikimo, o jos nutekėjimas, ypač, iš medicinos įstaigų, gali užtraukti atsakomybę. Be to, net ir tie, kurie platina tokius duomenis be leidimo, gali sulaukti teisinių pasekmių.
Tokie dalykai negali būti palikti užmarštyje. Jie turi būti smerkiami ir už juos turi būti atsakomybė – tiek teisinė, tiek moralinė. Nes jei šiandien leidžiam sau apkalbinėti svetimą skausmą, rytoj tas skausmas gali tapti mūsų pačių.
Taigi... Ar Santaros klinikos teiksis duoti komentarą, nes tai jau ne pirmas toks atvejis?“, – savo įraše į Santaros klinikų atstovus ryžtingai kreipėsi A. Kulitaitė.
Saugirdas Vaitulionis uždavė klausimų sveikatos apsaugos ministerijai
Tą pačią dieną savo mintis apie asmeninius sveikatos duomenis, nutekinamus iš gydimo įstaigų, išdėstė ir komunikacijos specialistas, renginių organizatorius S. Vaitulionis.
„Pakalbėkime apie medikus. Vakar palietėme Agnės (Litvinienės – aut. past.) vyro ir pacientų privatumo temas. Aš tiek šimtų žinučių nesu gavęs. Iš tikrųjų, iš to, ką man rašo, akivaizdu, kad yra didelė bėda su pacientų duomenų apsauga ir tuo, ką sau leidžia seselės.
Kai mirė Agnė (Jagelavičiūtė – aut. past.), mes su Nijole (Jagelavičiene – aut. past.) dar net neturėjome jos mirties liudijimo, dar tik laukėme jo. Buvo gal praėjusios 10 minučių nuo fakto ir jokių dokumentų. Aš stoviu, o man skambina LRT, kuriems reikėjo patvirtinimo iš artimo žmogaus, ar tikrai. Mes dar neturime dokumento, o LRT jau žinojo. Aš nelabai suprantu. Už BDAR pažeidimus baudžiama, bet pas mus tai yra nieko tokio, sesutės sau viską transliuoja.
Lygiai taip pat pamenu, koks buvo košmaras, kai Elena (Puidokaitė – aut. past.) buvo reanimacijoje. Aš labai puikiai pamenu, kaip „Discorde“ atsirado išrašai. Nekalbu apie tai, kas jai nutiko, kur ji guli, viskas buvo tą pačią minutę atraportuota, bet netgi vaistų ir vaistų dozių išrašai, kas jai buvo leidžiama.
Man kyla klausimas sveikatos apsaugos ministerijai. Ką jūs galvojate apie tokį savo sistemos darbuotojų elgesį? Ką daryti, kad tokie dalykai liautųsi, kad darbuotojai jaustų atsakomybę? Pavyzdžiui, Danijoje iš karto medikas netektų licenzijos, bet pas mus – nieko tokio. Transliuoja viską pilnu tempu į pletkų kanalus ir viskas gerai.
Sveikata yra be proto jautri informacija. Nesuprantu, kaip žmonės dirbantys Santarose, ar Kauno klinikose, visiškai nejaučia atsakomybės ir transliuoja viską į „Discordą“, rašinėja komentaruose. Kodėl pas mus tai nėra sureguliuota ir kodėl nėra po darbo sutartimis pakišamos konfidencialumo sutartis, kurios gintų pacientų privatumą?
Realiai, manau, kad užtektų į „Discordą“ parašyti klausimą, kas kuo serga ir penkių minučių bėgyje atsirastų teta, kuri su visais išrašais viską išklotų.
Tikrai nenoriu absoliutinti, kad tai daro seselės ar slaugytojos. Tai galimai daro ir gydytojos. Noriu pasakyti, kad taip negali būti. Negali konfidencialūs paciento sveikatos duomenys vaikščioti į kairę ir dešinę. Tai turi būti sukontroliuota, o už tokius nusižengimus turi būti baudžiama“, – kalbėjo S. Vaitulionis.
Grįžus namo po gimdymo liko nustebinta ir Elena Puidokaitė-Atalanta
Savo patirtimi ir mintimis apie sveikatos duomenų nutekinimą su „Delfi“ pasidalijo per karantiną sunkiai susirgusi bei reanimacijoje atsidūrusi atlikėja E. Puidokaitė-Atalanta. Žinoma moteris teigė esanti be galo dėkinga gydytojams, kurie ja rūpinosi, vis dėlto prakalbo apie personalą, kuris galimai galėjo skleisti jos sveikatos informaciją tretiesiems asmenims.
„Aš pati neturiu „Discordo“ ir niekada neturėjau, tai man – svetimas dalykas. Bet, pamenu, buvo akimirka, kai grįžau iš ligoninės su vaikais namo. Kalbėjome su bičiuliais, bandžiau jiems papasakoti, kaip jaučiausi, jie sakė: „Gali nieko nepasakoti, nes viską žinome“. Laibai nustebau, negalėjau suprasti, kaip taip nutiko.
Galvojau, kaip su tuo kovoti, nes tokia nutekinta informacija labai žeidžia ir skaudina. Juk tai – visiškai privatu. Gerai, mano pavyzdys laimingai baigėsi, bet turime pastarąjį atvejį (M. Litvino – aut. past.), kai istorijos būna kitokios. Iš tikrųjų, pamenu, net mano artimiesiems nebuvo teikiama visa informacija – mano vyras, tėvai žinojo tik tai, ką buvo galima pateikti artimiesiems, esant tam tikrai situacijai, jos rimtumui“, – prisiminė E. Puidokaitė-Atalanta.
Žinoma moteris svarstė, kas galėjo jos atveju nutekinti su sveikata susijusias žinias.
„Kažkas, turbūt, kas ateidavo mane globoti, sulašinti vaistų, iš tų žmonių su pasimėgavimu eidavo ir pasakodavo, rašydavo „Discorde“. Tai yra vienintelė nekontroliuojama platforma. Tai yra baisus dalykai“, – sakė pašnekovė.
Anot jos, nesuvokiama, kaip kažkam gali kilti ranka rašyti tokius asmeninius žmonių dalykus.
„Tu dirbi įstaigoje, kurioje gelbėji žmones, nuo tavo dalies prisidėjimo, koks tu žmogus, kiek pastangų dedi, kartais gal net priklauso kito žmogaus gyvybė. O kai kurie žmonės, atrodo, kaip pramogą naudoja tai, kad gali prieiti prie pacientų taip arti. Tuo labiau, jei tai yra žymus žmogus, kuris gali sudominti kitus. Atrodo, tuomet tie žmonės ligoninėje dirba tam, kad galėtų pasitenkinti tuo ir papasakoti kitiems. Kur tai matyta. Čia kažkokia viršūnė“, – teigė atlikėja.
E. Puidokaitė-Atalanta užsiminė, kad savo nemalonia patirtimi irgi norėjo dalintis, ją paviešinti, tačiau pasveikusi nebeturėjo jėgų, savo dėmesį ir visą energiją skyrė gimusioms dukroms.
„Buvau laiminga, kad išvis likau gyva. Neturėjau jėgų tuo užsiimti, galvojau, tebūnie, gyvenimas jiems atlygins, o gal tai klaida, gal nesusipratimas. Mano prioritetai buvo kitokie, bet dabar pamačiau, kad niekas nepasikeitė. Nenoriu juodinti mane prižiūrėjusio personalo, nes tai buvo patys geriausi žmonės pasaulyje, bet, mano įtarimu, galimai kažkas informaciją skleidė iš tos slaugytojų grandies. Ne apie gydytojus kalbame, o slaugytojus, sanitarus. Netikiu, kad negalima to sukontroliuoti, bet, matyt, atlaidžiai vertinama arba šiaip neatrodo, kad tai yra svarbu“, – sakė E. Puidokaitė-Atalanta.
Su sveikatos duomenų nutekinimo problema susidūrė ir Simona Lipnė
Anksčiau apie tokias sveikatos istorijos nutekinimo problemas buvo prakalbusi ir nuomonės formuotoja S. Lipnė. Kalbėdama su Artur Lebedenko-Swan žinoma moteris paatviravo apie nutrauktą nėštumą, o siekdama išvengti nepageidautino dėmesio, kurį laiką lankėsi privačioje klinikoje.
Laimei, taip sveikatai reikalinga pagalba Simonai tada buvo suteikta. Pasirodo, kad viskas buvo daug rimčiau nei buvo galima tikėtis.
„Mane patikrino. Pasirodo, mano vaikas buvo visiškai apsigimęs, turėjo milijoną ligų. Jis būtų arba mano pilve miręs, arba aš būčiau pagimdžiusi negyvą vaiką. Baisūs dalykai. Man padarė išvalymą ir niekur aš tuo pati nesidalinau – natūralu“, – sakė S. Lipnė.
Vis dėlto, jos nuojauta buvo teisinga, mat, pasak Simonos, jos asmeninės sveikatos problemos jau netrukus buvo išviešintos.
„Praėjo koks mėnuo ir atkasė „Discordas“ žodis į žodį tai, kas man buvo padaryta. Aš nuėjau pas savo daktarę ir sakau: žiūrėkit, yra taip. Ji buvo šoke. Ji išvis apie tokius dalykus nei supranta, nei žino – ji toli nuo to. Sako: Simona, bet čia yra moksliniais terminais parašyta. Tada buvo labai šlykštu. Aš per instagramą nieko nenorėjau pasakoti ir net galvojau, kad nepasakosiu šio dalyko“, – pripažino moteris.
Visą straipsnį galite skaityti čia:
Sureagavo Santaros klinikos
Santaros klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Jurgita Juozaitytė-Markevičienė „Delfi“ ketvirtadienio rytą atsiųstame laiške pareiškė nuoširdžią užuojautą M. Litvino artimiesiems dėl skaudžios netekties.
„Suprantame, kad tokioje sunkioje situacijoje bet kokia viešojoje erdvėje paskleista informacija gali kelti nusivylimą, pyktį bei dar labiau sustiprinti skausmą.
Santaros klinikų pacientų duomenų apsauga yra griežtai reglamentuojama tiek išoriniais, tiek vidiniais įstaigos teisės aktais, visi įstaigos darbuotojai teisiškai įpareigoti saugoti mūsų pacientų ir jų artimųjų teisę į privatumą. Nuolat primename darbuotojams apie asmens duomenų apsaugą, konfidencialumo išsaugojimo prievolę ir atsakomybę už šios prievolės nesilaikymą.
Santaros klinikos šiuo metu neturi duomenų, patvirtinančių, kad informaciją socialiniame tinkle paviešino kas nors iš darbuotojų. Suprasdami ypatingą šios situacijos jautrumą, esame pasirengę bendradarbiauti su artimaisiais ir atsakingomis institucijomis“, – teigė J. Juozaitytė-Markevičienė.
