Suskaičiavus absoliučią daugumą rinkėjų balsų, socialiniuose tinkluose pasirodė ne viena nuomonė ne tik apie G. Nausėdą ir I. Šimonytę, bet ir tuos, kurie surinko kur kas mažiau balsų. Tiesa, kritika pasipylė ir patiems rinkėjams.
Tarp žmonių, kurie negailėjo kritikos, buvo ir nuomonės formuotojas, neseniai knygą išleidęs Benas Lastauskas.
„Epic“ ir tai, kad maždaug 30 proc Lietuvos yra „vata“, kuri nekenčia Europos ir Vakarų. Kaip ir liūdna, bet man asmeniškai daug įdomiau gyventi tokioje šalyje, nes čia susiduria civilizacijos, tame susidūrime gimsta prasmės, kurių Vakarai niekada nesupras. Gimsta ir romantinės komedijos, kai tavo mylimos moters tėvai nori išžudyti Landsbergių klaną ir lygina ES su SSRS. Bet tu ją myli, o ji vis tiek myli savo tėtį ir mamą. Nieko nepakeisi. Tokia jau ta Lietuvėlė“, – rašė B. Lastauskas.
Savo nuomone apie pirmąjį turą pasidalijo buvęs žurnalistas, garsus tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
„Nuvežiau į mokyklą dukras, grįžęs įsijungiau kandidatų porinkimines spaudos konferencijas. Kalba Ignas Vėgėlė. Jis sako, kad yra naujokas politikoje ir jam tai pirmieji rinkimai. Tai citata žmogaus, kuris jau du kartus nesėkmingai kandidatavo į Seimą ir priklausė politinei partijai. Toliau nebežiūrėjau, nes pasidarė gaila laiko“, – socialiniame tinkle savo nuomone pasidalijo S. Malinauskas.
Dėl į kitą etapą nepatekusių kandidatų stebėjosi ir aktorė Elžbieta Latėnaitė.
Apie rinkėjų balsus socialiniame tinkle prabilęs Stanislavas Stavickas-Stano rašė, kad tai rodo, jog šalis turi didelę bėdą.
„104 tūkstančiai balsavo už Vaitkų... Pirmoji naujai išrinktojo prezidento užsienio kelionė turi būti į Visaginą ir Šalčininkus. Bet labiausiai stebina Vilniaus krašto lenkiškoji dalis. Kodėl jie remia Vaitkų? Pačioje Lenkijoje nerasi nė vieno blaivaus lenko, kuris remtų prorusišką kandidatą. Reik kažką daryti. Esam su Deivydas Zvonkus vieną lenkišką dainą įrašę. Reik daugiau. Šiais metais Šalčininkuose ir Visagine koncertuojam su nuolaida. Rimtai. O jei dar rimčiau, tai prezidentas ir vyriausybė privalo parodyti kuo daugiau dėmesio šitiems regionams. Nes turim bėdelę...“ – mano Stano.
Delfi primena, kad Lietuvoje baigėsi pirmasis 2024 metų Prezidento rinkimų turas, išsiskyręs neįtikėtai dideliu rinkėjų aktyvumu. Kartu vyko ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Šiemet šalies prezidento rinkimuose dalyvavo 8 kandidatai: antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškelta Ingrida Šimonytė, Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis ir Ignas Vėgėlė, Remigijus Žemaitaitis bei Eduardas Vaitkus.
Pirmadienį, 6 val. ryto, suskaičiavus rezultatus iš visų 1895 apylinkių, paaiškėjo, kad į antrąjį rinkimų turą pateko G. Nausėda ir I. Šimonytė, atitinkamai surinkę 44,54 proc. ir 19,94 proc. rinkėjų balsų. Trečias liko savarankiškai prezidento rinkimuose išsikėlęs I. Vėgėlė, laikytas vienu iš labiausiai galimų G. Nausėdos varžovų antrajame prezidento rinkimų ture. Jam atiteko 12,47 proc. rinkėjų balsų. Tad šiemet pasikartojo praėjusių 2019 metų prezidento rinkimų scenarijus, kai į antrąjį rinkimų turą irgi iškopė G. Nausėda ir I. Šimonytė. Tiesa, tuo metu pirmojo turo rinkimų rezultatai I. Šimonytei buvo šiek tiek palankesni nei G. Nausėdai.
Šie 2024 metų prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo išsiskyrė neįtikėtinai dideliu rinkėjų aktyvumu, nustebinusiu netgi politologus.
Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 59,37 proc. rinkėjų. Tai – didžiausias rinkėjų aktyvumas per Prezidento rinkimus per daugiau negu du dešimtmečius. Gana aktyvūs rinkėjai buvo ir 2019 metų pirmojo turo metu, kuomet balsavo 57,37 proc. Tais metais, kaip ir šiemet, daugiausia balsų surinko ir į antrąjį turą pateko G. Nausėda ir I. Šimonytė, atitinkamai surinkę 30,94 ir 31,31 proc. balsų, o trečias liko Saulius Skvernelis, gavęs 19,58 proc. balsų.