Šiandien, po kelis mėnesius trukusių protestų, padidinusių atotrūkį tarp pusiau autonominio regiono gyventojų ir Pekino centrinės valdžios, A. Swire'o 45-erių metų sūnus Merlinas, kuris šiuo metu yra grupės viešai parduodamos „Swire Pacific Ltd.“ prezidentas, susiduria su panašiu galvosūkiu. Kai prie protestų prisijungė daugiau nei 32 000 kompanijos darbuotojų, Kinijos aviacijos valdžia aiškiai leido suprasti, kad vyriausybės pareigūnai nėra patenkinti tuo, ką laiko galima grėsme aviacijos saugumui. Kinijos pareigūnai paragino kai kuriems „Cathay“ darbuotojams, kurie viešai palaikė prodemokratiškus protestuotojus, uždrausti skraidyti į Kiniją ir virš jos, ir pareikalavo pateikti visų „Cathay“ darbuotojų, kuriems tenka skristi per Kinijos oro erdvę, pavardes. Kinija taip pat pareikalavo, kad „Cathay“ parengtų naują planą, kaip pagerinti skrydžių saugumo priemones. Ir jei tokio spaudimo nepakaktų, kai kurie stambieji valstybiniai verslai, įskaitant „China Citic Bank International Ltd.“ ir „China Huarong International Holdings Ltd.“, savo darbuotojams rekomendavo nebeužsakinėti „Cathay“ skrydžių.
Merlinas Swire'as, kurio šeimos turtas vertinamas daugiau kaip 3,5 milijardais dolerių, nuskrido į Pekiną susitikti su Kinijos pareigūnais. Oro linijų bendrovė skubiai patenkino Kinijos reikalavimus ir rugpjūčio 16 d. – po masinių protestų Honkongo tarptautiniame oro uoste – paskelbė apie Ruperto Hoggo, iš Didžiosios Britanijos kilusio generalinio direktoriaus, ir vieno iš jo pavaduotojų atsistatydinimą. „Swire“ spaudos atstovė situaciją komentuoti atsisakė.
„Tai pasibjaurėtinas padlaižiavimas Pekinui, – savo tinklaraštyje pažymėjo Davidas Webbas, Honkongo aktyvistas investuotojas, praėjus kelioms valandoms po to, kai Kinijos oficialus transliuotojas CCTV rugpjūčio 16 d. pranešė apie R. Hoggo pasitraukimą iš kompanijos. – Kiekvienas didesnis Honkongo darbdavys, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, turi darbuotojų, dalyvavusių eitynėse, kurios neretai peržengė patvirtintą teritorinį ar laiko apribojimą. Tai dabar visi generaliniai direktoriai turėtų atsistatydinti?“
Nors panašu, kad Merlinas Swire'as laikosi savo tėvo patikrintos strategijos – stengiasi palaikyti taiką su Pekinu, o verslą koncentruoja į Honkongą, – kebli situacija, kurioje jis atsidūrė, tapo įspėjimu apie šiuolaikinę Kiniją, kuri vis dažniau iškviečia „ant kilimėlio“ kompanijas, norinčias patekti į jos pelningą vartotojų rinką, tačiau nesugebančias laikytis partijos linijos.
„Cathay“ nėra vienintelė pasaulinė kompanija, susidūrusi su Honkongo protestų, nukreiptų prieš Pekino valdžią, pasekmėmis. Praėjus kelioms dienoms po to, kai oro linijų bendrovę išpeikė Kinijos civilinės aviacijos administracija ir boikotavo valstybės remiamos kompanijos, prabangos prekių ženklai „Versace“, „Coach“ ir „Givenchy“ viešai atsiprašė už tai, kad prekiavo marškinėliais, skelbiančiais, jog Honkongas nėra Kinijos dalis. „PricewaterhouseCoopers“ Kinijos socialinėje žiniasklaidoje – kurioje vis aktyviau sklaidosi nacionalistai – buvo apkaltintas tuo, kad nepakankamai pasmerkė demonstracijas ir, kaip teigiama, išplatino internetinį įrašą, kuriame palaikė protestuotojus. „PwC“ atsakė, kad minėtas įrašas buvo suklastotas. Bankininkystės milžinas „HSBC Holdings Plc“ sulaukė kai kurių protestų lyderių kritikos po to, kai kompanijos generalinis direktorius viešai pagyrė Kinijos socialistinę vyriausybę; Kinija ir Honkongas kartu sudaro daugiau nei trečdalį visų „HSBC“ klientų sąskaitų vertės visame pasaulyje.
Tačiau nedaug bendrovių rizikuoja labiau nei „Cathay“, kurios 45 proc. priklauso „Swire Pacific“, o beveik 30 proc. – „Air China“. Dauguma oro linijų darbuotojų gyvena Honkonge, o kompanijos būstinė įsikūrusi oro uoste, kuris tapo pagrindine protestuotojų susibūrimo vieta. Kinija kartu su Honkongu sudaro maždaug pusę „Cathay“ pajamų.
„Cathay“ daugeliu atžvilgių buvo laisvės, gimusios iš Honkongo britiškos praeities, ikona, o vienas pilotas netgi paskelbė palankų atsiliepimą apie protestus per lėktuvo vidinio ryšio sistemą. Kelios dienos prieš konfliktą su Pekinu „Cathay“ prezidentas Johnas Slosaras žurnalistams pareiškė, kad kompanija „nė nesvajotų“ aiškinti savo darbuotojams, kaip jie turi galvoti. Dabar oro linijų bendrovė rizikuoja tapti pataikavimo centrinei valdžiai simboliu.
„Manau, šiuo metu dauguma Honkongo gyventojų veikiausiai palaiko „Cathay“, – teigia Lo Kin-hei, Honkongo demokratų partijos pirmininko pavaduotojas ir rajono tarybos narys. Vis dėlto, jei „Cathay“ ir „toliau kompromituosis“, sako jis, vietiniai gyventojai gali tapti ne tokie lojalūs, o planuodami skrydžius kreiptis į „Air China“ ar kitas Kinijos oro linijas.
Kinijos komunistų partijos leidžiamas laikraštis „Global Times“ pareiškė, kad R. Hoggo pasitraukimo gali nepakakti, kad būtų išpirktas „Cathay“ „drungnas požiūris“, taikstantis su „radikaliais“ darbuotojais. „Daugelis žmonių paskutinį „Cathay Pacific“ gestą vertina kaip per menką, kad būtų galima atkurti prarastą reputaciją ir susigrąžinti prarastus klientus“, – teigė laikraštis.
Atstatyti nutrūkusius santykius svarbu ne tik „Cathay“, bet ir kitiems jos motininės kompanijos verslams. Trečdalis plataus „Swire“ nekilnojamojo turto portfelio, trečdalis 93 000 darbuotojų ir pusė visų pasaulinių gėrimų pardavimų (kompanija išpilsto „Coca-Cola“ produktus vienuolikoje Kinijos provincijų ir Šanchajuje) yra žemyne.
„Swire“, kurios šaknys siekia 1816 m., rimtą ekspansiją į Aziją pradėjo tada, kai kartu su „R. S. Butterfield“ 1866 m. įkūrė „Butterfield & Swire“. Kompanija užsiėmė garo laivyba Jangdzėje ir prekyba cukrumi, o šimtmečių sandūroje Honkonge pastatė „Taikoo“ laivų statyklą ir cukraus perdirbimo gamyklą.
Ištremta iš Kinijos po 1949 m. komunistinės revoliucijos, kompanija pradėjo konsoliduoti savo verslą Honkonge. Ankstesniais metais įkūrėjo proanūkio Jocko Swire'o iniciatyva ji investavo į „Cathay Pacific“. Londono universitete kompanijos archyvuose saugoma 1952 m. byla pavadinimu „Pasitraukimo iš Kinijos korespondencija“ (viešai neprieinama).
Devintajame dešimtmetyje, atsižvelgdama į Dengo Xiaopingo ekonomines reformas, „Swire“ priėmė sprendimą investuoti Kinijoje. Ji pradėjo investuoti į „Coca-Cola“ išpilstymą ir užmezgė ryšius su valstybine investicine bendrove „Citic“, kuri devintajame dešimtmetyje įsigijo „Cathay“ akcijų paketą, nors šiuo metu „Cathay“ akcijų nebeturi. Dešimtajame dešimtmetyje, po Tiananmenio aikštės žudynių, „Swire“ liko Honkonge, o jos varžovė „Jardine“ savo įmones perkėlė iš Honkongo į Singapūrą.
Artėjant 1997 m. Honkongo perdavimui, „Swire“ į aukščiausias pareigas paskyrė kinų vadovus ir bendradarbiavo su žemyno valstybinėmis investicinėmis bendrovėmis.
Praėjus dviem dešimtmečiams „Cathay“ darbuotojai nutuokia taip pat atsidūrę po mikroskopu. Neseniai paskelbtame „Facebook“ įraše skrydžio palydovų sąjunga paprašė savo narių skrydžių metu nekalbėti politinėmis temomis ir būti atsargiems socialinėje žiniasklaidoje bei ne darbo metu aptarinėjant klausimus, kurie „galėtų turėti reikšmingų pasekmių mums visiems“.
Aktyvistas investuotojas D. Webbas nerimauja, kad aplinkybės, dėl kurių atsistatydino generalinis direktorius R. Hoggas, gali pakenkti Honkongui, atbaidydamos iš teritorijos talentingus darbuotojus. „Vien paties fakto, kad taip nutiko, pakanka, kad būtų daromas spaudimas protų nutekėjimui, – teigė jis interviu. – Taigi ilgalaikis poveikis gali būti neigiamas. Žmonės nenori dirbti ten, iš kur gali būti atleisti dėl savo asmeninių pažiūrų.“
Kitas pavojus, kaip teigia Kinijos Honkongo universiteto politologas Ivanas Choy, yra tas, kad „Cathay“ kompromisas gali paskatinti Pekiną ir toliau slopinti „Cathay“ darbuotojų – o gal ir kitų didžiųjų Honkongo kompanijų darbuotojų – žodžio laisvę ir saviraišką. „Pavojus iš tiesų rimtas, – įspėja I. Choy. – Tai gali sukelti dar didesnę visuomenės antipatiją Pekinui ir dar didesnius socialinius neramumus.“
Vis dėlto viešas „Cathay“ drabstymas purvais buvo tyčinis vyriausybės galios demonstravimas. „Kinijos siunčiama žinia buvo ta, kad jie turi galią daryti tai, ką nori, – sako Shukoras Yusofas, aviacijos konsultanto „Endau Analytics“ įkūrėjas. – „Cathay“ atsidūrė tarp dviejų ugnių. Kaip ir daugelio kitų Honkongo įmonių, šių oro linijų ateitis priklauso nuo Kinijos.“