Analitikai: Putino karo biudžetas nenukentės dėl naftos kainų „lubų“

Didžiojo septyneto (G-7) grupės nustatytos Rusijos naftos eksporto kainos „lubos“ nėra pakankamai žemos, kad kitais metais gerokai apkarpytų Kremliaus pajamas, ir ekonomistai tvirtina, kad net jei dėl to sumažės žaliavinės naftos gavyba, Vladimiras Putinas vis tiek turės daug lėšų savo karo veiksmams, bent jau kol kas.

60 JAV dolerių už barelį – „tokia viršutinė kainos riba atrodo labai dosni“, teigė investicinės bankininkystės įmonės „Renaissance Capital“ ekonomistė Sofija Donets. „Ji yra artima rinkos įvertintam 2023 metų įkainiui ir Rusijos biudžete numatytam lygiui.“

Europos pareigūnai sveikino nustatytas „lubas“ – išsiderėtas praėjusią savaitę po keletą mėnesių trukusių JAV ir jų sąjungininkių derybų, – ir šį sprendimą įvardijo kaip būdą sustabdyti Rusijos karinę mašiną. 

Iš tiesų planuotojai visomis išgalėmis stengėsi užtikrinti, kad ši riba nebūtų tokia žema, idant Kremlius būtų priverstas smarkiai sumažinti gavybą, o tai galėtų sukelti pasaulinių kainų kilimo riziką. Rusijos reakcija kol kas nežinoma, tačiau, anot pareigūnų, ji planuoja ir toliau nukreipti srautus į tokias šalis kaip Kinija ir Indija, kurios oficialiai nėra prisijungusios prie kainų limito.

Net ir nenustačius kainų „lubų“ – kartu su laivybos ir draudimo apribojimais, kuriais siekiama apsunkinti Rusijos prekybą, – Kremlius prognozavo, kad, smukus gavybai ir kai kurioms kainoms, mokestinės pajamos iš naftos ir dujų sumažės beveik 25 procentais.