Viso regiono šalims stengiantis užsitikrinti pakankamą akmens anglių, dujų ir mazuto kiekį, kad galėtų gyventi šviesoje ir naudotis oro kondicionieriais, rusiška energija, kurios vengia Vakarai, tampa vis patrauklesnė.
Pirminis Kremliaus spaudimas finansuoti invaziją į Ukrainą dabar virto Azijos ekonomikų, siekiančių užtikrinti, kad jų elektros generatoriai būtų aprūpinti pakankamu kiekiu kuro šiais galimai rekordinių karščių metais, spaudimu.
„Šiuo metu, tvyrant tokiems deginantiems karščiams, prasčiausiai pasirinktina vieta būtų Pietų Azija, ypač skurdesnės šalys, tokios kaip Pakistanas ar Bangladešas“, – teigė Singapūre įsikūrusios įmonės „JTD Energy Services Pte.“ direktorius Johnas Driscollas.
„Kai neįmanoma pasirūpinti net pagrindiniais savo žmonių poreikiais, labai sudėtinga aktyviau rūpintis tarptautiniais reikalais“, – pažymėjo jis.
Dviejų dažniausiai elektros energijos gamybai naudojamo kuro – akmens anglių ir gamtinių dujų – rūšių eksportas iš Rusijos į Aziją šiemet pastebimai padidėjo, rodo duomenų žvalgybos įmonės „Kpler“ duomenys.
Balandžio mėnesį anglių eksportas smarkiai šoktelėjo iki 7,46 mln. tonų, arba maždaug trečdaliu daugiau nei prieš metus. Pastaraisiais mėnesiais taip pat augo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinių srautai į Aziją po to, kai kainos nuslūgo nuo rekordinių aukštumų, dėl ko šis kuras tapo neįperkamas daugeliui skurdesnių valstybių.
Tuo tarpu Azijoje importuojamo rusiško mazuto – nešvaresnės ir pigesnės alternatyvos elektros energijos gamybai – importas kovo ir balandžio mėnesiais buvo rekordinis, teigia „Kpler“.
Regioną pirkti daugiau rusiškos energijos, tikėtina, paskatins besiformuojantis El Ninjo reiškinys, dėl kurio kai kuriose regiono dalyse jau pakilo temperatūra. Vietnamo ministras pirmininkas perspėjo dėl galimo elektros energijos deficito gegužės mėnesį, o Mianmaras susiduria su vis didesniais elektros energijos tiekimo trikdžiais ir skaudesniais jų padariniais.
Deginant iškastinį kurą išmetamas anglies dioksidas sulaiko šilumą atmosferoje. Dėl to šyla planeta ir tai yra pagrindinė ekstremalesnių orų reiškinių, įskaitant karščio bangas, priežastis.
Indijoje šiluma varomos energijos poreikis greičiausiai bus tenkinamas daugiausia anglimi, sakė Aniketas Autadė, nepriklausomos energijos tyrimų įmonės „Rystad Energy“ elektros energijos pagrindų analitikas.
Kinija ir Indija – entuziastingiausios rusiškos naftos su nuolaida pirkėjos – taip pat perka daugiausia anglies, dujų ir mazuto. Balandžio mėnesį jos priėmė daugiau kaip du trečdalius į Aziją išsiųstų rusiškų anglių, rodo naujienų agentūros „Bloomberg“ skaičiavimai, atlikti remiantis „Kpler“ duomenimis. Pietų Korėja priėmė 15 proc. krovinių, o Vietnamas, Malaizija ir Šri Lanka taip pat išryškėjo kaip svarbios pirkėjos.
Daugiausia mazuto iš Rusijos ir vėl pirko Kinija bei Indija, taip pat Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, skelbia „Kpler“ duomenys.
Bangladešas, Pakistanas ir Šri Lanka, tikėtina, importuos daugiau rusiško mazuto elektros energijai gaminti, teigė britų įmonės „Vortexa“ analitikė Emma Li. Artimieji Rytai pastaruoju metu taip pat išplėtė importo apimtis, o tokia tendencija greičiausiai išsilaikys ir vasarą, sakė ji.
Gegužės mėnesį Pakistanas pareiškė, kad pageidautų už Rusijos importuojamą naftą atsiskaityti Kinijos juaniais. Šalis yra pateikusi užsakymą vienam naftos kroviniui, tačiau norėtų sudaryti ilgalaikį sandorį ir pirkti ją Kinijos valiuta, sakė šalies energetikos ministras.
Net Japonija, artima JAV sąjungininkė ir dėl to nenusiteikusi didinti importo iš Rusijos, gali išplėsti pirkimus laikydamasi sutartinių apribojimų, teigė Chrisas Wilkinsonas, „Rystad“ vyresnysis atsinaujinančiosios energijos analitikas.
„Japonija gali apsvarstyti galimybę įsigyti daugiau SGD iš Rusijos pagal galiojančias ilgalaikes sutartis, nes tai ekonomiškai naudingiau nei pirkti neatidėliotinų sandorių rinkoje“, – pažymėjo jis.
„JTD Energy“ atstovo J. Driscollo nuomone, faktas, kad daugelis Azijos šalių vis dažniau perka rusišką energiją, rodo tiek silpstančią Baltųjų rūmų įtaką, tiek pavojingą situaciją, kurioje atsidūrė daugelis šalių.
„[Jos] klausia savęs: ‚Ar man verčiau rizikuoti suerzinti JAV, ar atsisakyti didelių nuolaidų energijai?‘ – teigė jis. – Kai siūlomas naudingas susitarimas, kaip skurdesnės šalys gali sau leisti jo atsisakyti?“