Dabar, šoktelėjus trečiojo ketvirčio pelnui, jie įgavo pasitikėjimo. Dauguma regiono bankininkų drąsiai skelbia, kad juodžiausi pandemijos sunkumai praeityje, nepaisant naujos karantinų bangos. Tam tikra atsargumo dozė jiems nepakenktų.
Stengdamiesi įtikinti reguliuotojus, jog yra pakankamai stiprūs, kad galėtų atnaujinti dividendų mokėjimus ir finansiškai paskatinti prekiautojus, Europos bankai, ko gero, sumenkina galimą ekonominio susitraukimo poveikį ir tebesitęsiantį spaudimą pelno maržoms.
Kad blaiviau įvertintume bankininkystės pramonę, pažvelkim į Vokietijos banką „Commerzbank AG“, kuris susiduria su mažesnėmis rizikoms klestinčiam prekybos verslui nei jo konkurentai ir kuris prognozuoja praradimus šiais metais. Vokietijos kreditoriaus niūrios prognozės smarkiai skiriasi nuo kitų analogiškų institucijų, įskaitant Italijos „Intesa Sanpaolo SpA“ ir „UniCredit SpA“. „Intesa“ ir toliau siekia savo užsibrėžtų 2021 m. pelno rodiklių ir tikisi sugeneruoti bent 5 mlrd. eurų (5,9 mlrd. JAV dolerių) grynųjų pajamų 2022 metais, maždaug ketvirčiu daugiau nei prognozuoja analitikai.
Panašiai elgiasi ir „UniCredit“ bankas, kuris, paskelbęs apie prognozes viršijusius trečiojo ketvirčio rezultatus, ir toliau tikisi uždirbti bent 3 mlrd. eurų pelno kitais metais. Šiais metais bankas žada uždirbti iki 800 mln. eurų.
Toks įsitikinimas dėl 2021 metų dinamikos kelia abejonių. Bankai pasinaudojo šiais metais šoktelėjusiomis pajamomis iš prekybos – net Prancūzijos „Societe Generale SA“, kuris atsisako savo vertybinių popierių padalinio, trečiąjį ketvirtį pagerino savo pajamas tiek iš skolos vertybinių popierių, tiek iš akcijų prekybos. Bet kas žino, ar rinkos sąlygos ir toliau išliks palankiai kintančios?
Jeigu dideli prekybos pelnai kitais metais sumažės, gali nutikti taip, kad bankų pajamos iš paskolų išdavimo gali smukti. „UniCredit“ banko pajamos per pirmuosius devynis metų mėnesius sumažėjo 7,8 proc., nors prekyba klestėjo. Bankas yra įsitikinęs, kad jam pavyks pakartoti 9,5 mlrd. eurų grynųjų pajamų iš palūkanų rodiklį ir kitais metais, daugiausia vilčių dėdamas į paskolų apimčių augimą atsigaunančių ekonomikų sąlygomis.
Bet niekas nežino, kokius gilius randus paliks nauji karantinai. Anot „Bloomberg Economics“, ketvirtąjį ketvirtį euro zonos laukia pakartotinė recesija.
Europos bankininkų optimizmas – jiems atidėjus per 69 mlrd. JAV dolerių pirmąjį metų pusmetį, – paremtas tuo, kad didžioji dalis atidėjimų neveiksnioms paskoloms jau padaryti. Šios krizės aplinkybėmis, pagal naujas apskaitos taisykles, bankai turėjo anksčiau imtis tokių priemonių dėl galimai neveiksnių paskolų. Tačiau vis dar pagrįstai abejojama, kas laukia pandemijos nusiaubtos ekonomikos per artimiausius kelis mėnesius.
„UniCredit“ pagrindinis vykdomasis direktorius, Jeanas Pierre‘as Mustier sako, kad situacija neveiksnių paskolų segmente atrodo geresnė, bet pripažįsta, kad vyriausybės remiami mokėjimų moratoriumai jau baigia galioti. Tai apsunkina pastangas nustatyti, kurie klientai atnaujins mokėjimus.
„Commerzbank“ nevynioja žodžių į vatą: „Sparčiai kintantis koronaviruso pandemijos pobūdis reiškia, kad atsakomųjų priemonių formą ir poveikį“ reikės „labai atidžiai sekti artimiausiomis dienomis ir savaitėmis“. Banko manymu, atidėjimai paskoloms galėtų būti didesni nei 1,5 mlrd. eurų suma, kurią jis buvo užsibrėžęs skirti 2020 metais.
Galimas daiktas, kad „Commerzbank“, chaotiškų valdymo pertvarkų metu, skolina lėšas ne tiems klientams. Bet pagal Europos centrinio banko (ECB) griežtą, bet tikėtiną scenarijų, neveiksnių paskolų apimtys euro zonoje šį kartą gali pasiekti 1,4 trln. eurų, daug daugiau nei per ankstesnes regiono krizes.
ECB į tai tikrai atsižvelgs, kai kitą mėnesį kreditoriai mėgins įtikinti jį leisti atnaujinti dividendų akcininkams mokėjimus. Bankininkų optimizmui yra ribos.