Toks konsensusas ryškėja po kelias savaites trukusių viešų debatų tarp pareigūnų, kurie po trijų savaičių susitiks Frankfurte, kad aptartų sparčiai kylančias kainas ir kai kuriose žemyno dalyse vėl įvestus uždarymus – veiksnius, metančius šešėlį ant 19 narių euro zonos atsigavimo.
Politikos formuotojų tikslas bus nubrėžti pokrizinį stimulų kelią, kad naujausio infekcijų antplūdžio metu būtų užtikrinta pakankama parama, nerizikuojant per didele infliacija. Pareigūnai atmeta svarstymus 2022 m. padidinti palūkanų normas, be to, jie nori išsaugoti galimybę skubiai reaguoti į sukrėtimus ir išvengti ilgalaikių įsipareigojimų.
Nepaisant didėjančios viruso grėsmės, pastaruoju metu garsiausi balsai skambėjo vanagiškomis intonacijomis. Isabel Schnabel, ECB šešių narių Vykdomosios valdybos narė, šią savaitę „Bloomberg“ sakė, kad infliacijos rizikos „krypsta į teigiamą pusę“.
Štai ką „Bloomberg“ pavyko sužinoti apie pareigūnų mąstymą prieš Valdančiajai tarybai gruodžio 16 d. paskelbiant savo sprendimus.
Obligacijų pirkimas
Pareigūnai pritaria idėjai, kad specialioji pandeminė pirkimo programa, žinoma kaip PEPP, kovo mėnesį būtų sustabdyta, kaip planuota anksčiau. Tokia intencija buvo pabrėžta šią savaitę paskelbus paskutinio jų susitikimo ataskaitą.
Pirmosiomis koronaviruso krizės dienomis pradėtas naudoti įrankis panaikino daugelį apribojimų, kontroliavusių ankstesnį obligacijų pirkimą, suteikdamas ECB daugiau lankstumo kovojant su rinkos stresu.
Dabar politikos formuotojai privalo nuspręsti, ar padidinti reguliarų turto pirkimą, kad pereinamasis laikotarpis būtų sklandesnis, ir išsiaiškinti, kiek veiksmų laisvės derėtų pasilikti, kad būtų išspręstas valstybinių obligacijų rinkų susiskaidymas.
Keturi pareigūnai – I. Schnabel, Francois Villeroy de Galhau, Klaasas Knotas ir Robertas Holzmannas – šią savaitę pasisakė už tai, kad PEPP lankstumas būtų sustabdytas. Tai gali reikšti įsipareigojimą arba iš naujo pradėti pirkimus, jei to reikės, arba strategiškiau reinvestuoti išpirktą skolą.
PEPP lankstumas „mums visai neblogai pasitarnavo“, antradienį pareiškė K. Knotas. „Turėsime perkelti tą lankstumą ir į reinvestavimo etapą, kad išvengtume nereikalingo susiskaidymo.“
Infliacija
Nors Vokietijos Bundesbankas perspėjo, kad kainų augimas didžiausioje regiono ekonomikoje šį mėnesį gali priartėti prie 6 proc., pareigūnai vis garsiau perspėja apie riziką ilgalaikei perspektyvai. Gruodžio mėnesio susitikime jiems bus pateiktos naujos prognozės, įskaitant pradinį žvilgsnį į tai, kaip gali vystytis kainos 2024 m.
Valdančiosios tarybos sprendimus kritiškai paveiks tai, ar dabartinis kainų šuolis ir toliau bus laikomas iš principo laikinu.
„Valdančioji taryba turės atsilaikyti laikino infliacijos šuolio akivaizdoje ir nenuleisti akių nuo vidutinės trukmės laikotarpio. Tai turėtų leisti padidinti mėnesinį obligacijų supirkimą pagal Turto pirkimo programą ir atidėti pirmąjį palūkanų normų kėlimą iki 2023 m. pabaigos“, – sako Davidas Powellas, „Bloomberg Economics“.
Jie gali nutarti sudaryti stimulų planus trumpesniam laikotarpiui. Airijos atstovas Gabrielis Makhloufas buvo vienas iš tų, kurie šią savaitę ginčijosi dėl „politinių įrankių pasirenkamumo“ išsaugojimo, kad pareigūnai nebūtų susaistyti įsipareigojimų, keliančių pavojų kainų stabilumui.
Visgi kai kurie apie infliaciją ir toliau atsiliepia nuosaikiai. Vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta netgi pareiškė, kad trumpalaikis kainų šuolis gali veikti kaip paklausos „mokestis“ ir neleisti ekonomikai absorbuoti pertekliaus, dėl ko tektų dar labiau sušvelninti pinigų politiką.
Palūkanų normos ir kitos priemonės
ECB pareigūnai vieningai atmetė idėją, kad palūkanų normų didinimo sąlygos gali būti pasiektos jau kitais metais. Investuotojai šiuo metu pirmąjį pilną 10 bazinių punktų padidėjimą numato 2023 m. vasario mėnesį.
Viena iš diskusijų temų gali būti apie tai, kiek laiko reikėtų numatyti tarp galutinės obligacijų pirkimo pabaigos ir pirmojo padidėjimo, nors I. Schnabel pažymėjo, kad ši diskusija nebūtinai turi įvykti gruodžio mėnesį. Ji pridūrė, kad bet koks ilgalaikių paskolų teikimas bankams taip pat gali būti svarstomas vėliau. F. Villeroy sutiko, kad kai kurie sprendimai gali būti priimti pasibaigus gruodžiui.
Vis dėlto I. Schnabel – turinti ambicijų tapti naująja Vokietijos centrinio banko vadove – pareiškė, kad kitos priemonės ir tai, kaip ECB komunikuos savo reakcijos funkciją, greičiausiai vaidins svarbesnį vaidmenį nei obligacijų pirkimas.
„Viena vertus, mažėja turto pirkimo grąža, kita vertus, didėja šalutinis poveikis, – teigė ji. – Galiausiai nuo turto pirkimo bus pereita prie kitų įrankių, visų pirma – mūsų tolesnių rekomendacijų.“