Šios savaitės oficialūs duomenys atskleidė akivaizdžių žemo verslo ir vartotojų pasitikėjimo požymių, ir tai rodo, kad balandžio mėnesį ekonominis aktyvumas ėmė prarasti pagreitį. Privačios įmonės beveik nepadidino investicijų, o namų ūkiai apribojo savo išlaidas tokiai prekių kategorijai kaip buitinė technika.
Tokiomis aplinkybėmis gali susidaryti užburtas ratas, kai įmonės ir namų ūkiai stabdys išlaidas ir dėl to lėtės atsigavimo greitis, kas, savo ruožtu, toliau silpnins pasitikėjimą, teigė Michaelas Hirsonas, tyrimų įmonės „22V Research LLC“ Kinijos ekonomistas ir buvęs JAV iždo atašė Pekine. „Citigroup Inc.“ ekonomistai Kiniją apibūdino kaip šalį, atsidūrusią „ant pasitikėjimo spąstų slenksčio“.
Prasti šios savaitės ekonominiai duomenys ir susirūpinimas dėl perspektyvos paveikė Kinijos valiutą, kuri trečiadienį susilpnėjo ir peržengė pagrindinį 7 eurų už dolerį lygį. Šalies lyginamieji akcijų indeksai šį ketvirtį taip pat atsilieka nuo savo pagrindinių Azijos analogų, o valstybės obligacijos pabrango, nes prognozuojama, kad centrinis bankas gali toliau švelninti savo politiką.
Dvi nepriklausomos apklausos rodo, kad, nors privataus sektoriaus pasitikėjimas po praėjusių metų užsitęsusių „Covid-19“ karantinų pagerėjo, jis dar neatgavo ikipandeminio pagreičio. Pekino verslo mokyklos „Cheung Kong Graduate School of Business“ atlikta apklausa, kurioje dalyvauja palyginti sėkmingai dirbančios privačios įmonės, pateikia optimistiškesnius rezultatus nei rodo „Standard Chartered Plc.“ apskaičiuotas smulkiųjų ir vidutinio dydžio įmonių indeksas.
Bendrovės „Morning Consult“ atliktas Kinijos vartotojų nuotaikų tyrimas rodo, kad, nors metų pradžioje pasitikėjimas pakilo, jis pasiekė piką anksčiau nei per ankstesnius atsigavimo laikotarpius ir „dabar, atrodo, slūgsta“, teigė JAV konsultacinės įmonės ekonomistas Jessė Wheeleris.
Dėl mažo pasitikėjimo „Citi“ ekonomistai kaltino Kinijos griežtų pandeminių taisyklių žalingą poveikį ir chaotišką nulinio „Covid“ (angl. Covid Zero) politikos pabaigą praėjusių metų pabaigoje. Kita priežastis – pastarųjų kelerių metų „politikos ekscesai“, kai Pekinas ėmėsi sparčių reguliavimo pokyčių tokiuose sektoriuose kaip nekilnojamasis turtas, technologijos ir švietimas.
Kinijos vadovybė žino apie šią problemą: balandžio mėnesį valdančiosios partijos Politinis biuras užsiminė apie žemą pasitikėjimą kaip iššūkį ekonomikai. Aukščiausi pareigūnai sustiprino paramą privačioms verslovėms, ypač technologijų sektoriui, ir pažadėjo skatinti namų ūkių pajamų augimą.
Pasitikėjimą skatinanti politika
Tačiau konkrečios pasitikėjimą didinančios politikos iniciatyvos buvo ribotos. Balandžio mėnesį Kinijos interneto reguliavimo institucija pradėjo kampaniją, kurios tikslas – kovoti su privataus sektoriaus ir verslininkų kritika internetinėje erdvėje ir taip gerinti verslo aplinką. Vietos valdžios institucijos aktyviai remia privačias įmones, pavyzdžiui, Hangdžou miesto ir ten įsikūrusios bendrovės „Alibaba Group Holding Ltd.“ partnerystę.
Panašu, kad įmonės nori daugiau. „Verslininkai naujajam premjerui Li Qiangui, regis, užkrauna pareigą įrodyti, kad aplinka iš tiesų gerėja“, – sakė M. Hirsonas.
Šią savaitę lankydamasis rytinėje Šandongo provincijoje Li Qiangas aplankė kelias gamybos įmones ir pakartojo, kad norint užtikrinti tvarų ekonomikos atsigavimą svarbiausia yra „stiprinti pasitikėjimą plėtra“, pranešė oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“. Pasak jo, Kinija, siekdama pritraukti užsienio investicijų ir stabilizuoti savo dalį tarptautinėje rinkoje, imsis daugiau priemonių.
„Turime atlikti daugiau realių veiksmų, kad kompensuotume įvairių neapibrėžtumų poveikį, – kalbėjo jis susitikime su vietos pareigūnais ir verslo atstovais. – Privalome dėti kuo daugiau pastangų, kad pasiektume geriausių rezultatų.“
Užsienio įmonės taip pat susiduria su papildomomis kliūtimis. Neseniai atlikta Amerikos verslo rūmų apklausa rodo, kad, augant politinei įtampai ir konkurencijai technologijų sektoriuje, JAV ir Kinijos ryšiai vertinami vis pesimistiškiau. Be to, susirūpinimą didina ir garsiai nuskambėję tyrimai, pradėti tokių užsienio įmonių kaip „Bain & Co.“ ir „Mintz Group“ atžvilgiu.
Tradicinė vyriausybės ekonomikos skatinimo politika – valstybės investicijos į infrastruktūrą ir bankų kreditavimas – bus mažiau veiksminga, kol pasitikėjimas bus silpnas.
„Kitaip nei ankstesniais ciklais, šįkart nematome lengvo sprendimo, – savo komentaruose rašo ‚Nomura Holdings Inc.‘ ekonomistai, vadovaujami vyriausiojo ekonomisto Lu Ting. – Tikroji kliūtis, trukdanti išlaikyti augimo atsigavimą, yra pasitikėjimo stoka.“
Žinoma, kai kuriems ekonomistams pasitikėjimo klausimas daugiausia yra laiko klausimas. Stiprus išlaidų atsigavimas paslaugų sektoriuje turėtų paveikti darbo rinką ir padidinti pajamas, teigė investicinių paslaugų įmonės „Absolute Strategy Research“ Kinijos ekonomistas Adamas Wolfe‘as.
„Manyčiau, vartotojų pasitikėjimas palaipsniui gerės“, – pažymėjo jis.
Be to, duomenys apie privačias investicijas, ko gero, nėra tokie gąsdinantys, kaip atrodo, nes didžiąją jų dalį lemia nuosmukis nekilnojamojo turto sektoriuje, kuriame paprastai dominuoja privačios bendrovės. Investicijų į gamybą, kur dominuojamą vaidmenį taip pat atlieka privatus sektorius, augimas išsilaiko geriau.
Pekino nenoras teikti namų ūkiams tiesioginę pajamų paramą „apsunkins pastangas atkurti pasitikėjimą“, teigė JAV analitinio centro „MacroPolo“ ekonomistas Houze‘as Songas. Pasak jo, realesnė galimybė būtų sumažinti darbdavių privalomus mokėjimus į darbuotojų socialinio draudimo sąskaitas, o tai galėtų paskatinti samdą.