Ekonomistai sunerimę: valgyti darosi vis brangiau

Didžiausiose besivystančiose pasaulio rinkose maisto kainos sparčiai auga: ištisus mėnesius trunkanti lėtinė įtampa gali sukelti infliacijos grėsmę.

Dvi didžiausios besivystančios Azijos ekonomikos susiduria su pagrindinių, kasdien vartojamų maisto produktų – kiaulienos Kinijoje ir svogūnų Indijoje – kainų augimu. Turkijoje ir Nigerijoje kaštus kelia tiekimo problemos. Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad pasaulinės maisto kainos spalio mėnesį augo sparčiausiu tempu per daugiau nei dvejus metus.

Nors skurdžiau gyvenantiems vartotojams toks kainų šuolis yra skausmingas, jis dar nepasiekė tokio lygio, kad įtikintų centrinius bankus sustabdyti politikos švelninimą: reaguodami į pasaulinį ekonominio augimo sulėtėjimą, jie ir toliau bando jį paskatinti. Remiantis „Bloomberg“ vartotojų kainų indeksų matuokliu, vidutinė infliacija besivystančiose rinkose ir toliau išlieka visų laikų žemiausia.

„Mūsų manymu, centriniai bankai nekreips didelio dėmesio į maisto infliaciją, kuri apima tik keletą produktų ir kurią lemia individualūs veiksniai, – teigia Taimuras Baigas, Singapūro „DBS Bank Ltd.“ vykdantysis direktorius ir vyriausiasis ekonomistas. – Manome, kad monetarinės ir fiskalinės politikos švelnėjimas išliks aktualus ir 2020 m.“

Kainų šokas

Vis dėlto kainų šoko grėsmė yra reali. „Nomura Holdings Inc.“ ekonomistai neseniai įvardijo tris potencialias maisto kainų augimo priežastis: su klimatu susijusį produktų stygių, išaugusias naftos kainas ir ryškų dolerio nuvertėjimą. Jie pabrėžė, kad didžiausia rizika gresia kylančioms ir mažoms rinkoms, kur išlaidos maistui sudaro didesnę visų vartotojų pajamų dalį.

Svarbiausia tai, ar maisto kainų augimas paveiks bendresnius vartotojų lūkesčius dėl infliacijos, nes tai gali sukelti darbo užmokesčio ir pagrindinės infliacijos spiralę, pažymėjo Sonal Varma, „Nomura Holdings Inc.“ vyriausioji Indijos ir Azijos ekonomistė.

„Centriniams bankams tai yra didžiulė politinė dilema, nes maisto infliacija didėja, o augimas silpnėja, – teigė S. Varma. – Klausimas toks: ar centriniai bankai tikisi, kad tai ilgalaikė, ar laikina tendencija?“

Štai kaip šis fenomenas pasireiškia pagrindinėse besivystančiose rinkose:

Kinija

Kiaulienos kainos padvigubėjo spalio mėnesį po masinio gyvulių skerdimo, siekiant apsisaugoti nuo kiaulių maro. Tai padidino vartotojų infliaciją iki 3,8 proc. – aukščiausio lygio nuo 2012 m. sausio. Nors kiaulienos kainos nuo to laiko šiek tiek nukrito, ekonomistai prognozuoja, kad ateinantį sausio mėnesį infliacija sieks 5 ar 6 proc. Tokio lygio infliacija gali sutrukdyti centrinio banko pastangas sušvelninti monetarinę politiką ir paskatinti ekonomiką, atsižvelgiant į tebevykstantį prekybos karą ir silpną vidaus paklausą.

Tuo tarpu kiaulių maras peršoka sienas: kaimyninis Vietnamas jau paskerdė beveik 6 milijonus kiaulių, bandydamas užkirsti kelią užkrečiamos ligos plitimui. Kiaulių maras dar neatsiliepė Vietnamo VKI – iš dalies dėl to, kad aukštos maisto kainos prieš metus iškreipė statistinę bazę, – tačiau poveikis greičiausiai atsispindės ateinančiais mėnesiais, teigia Alexas Holmesas, Singapūro „Capital Economics Ltd.“ Azijos ekonomistas. Pasak pramonės grupės, lyginant su praėjusiais metais, lapkričio mėnesį gyvų kiaulių kainos pakilo beveik 30 proc.

Indija

Indijoje, kur svogūnų kainų augimas jau ankstesniais metais sukėlė socialinių neramumų, per metus 26 proc. pašokusios šios daržovės kainos spalio mėnesį pirmą kartą per 15 mėnesių viršijo centrinio banko nustatytą 4 proc. infliacijos ribą.

Tai nesutampa su centrinio banko ketinimais sušvelninti politiką ir paskatinti augimą. Remiantis „Bloomberg“ ekonomistų apklausa, penktadienio duomenys veikiausiai parodys, kad Indijos bendrasis vidaus produktas liepos–rugsėjo mėnesiais paaugo 4,5 proc. – lėčiausiu tempu nuo 2013 m. pradžios.

Naujausias „Bloomberg“ tyrimas rodo, kad vartotojų kainų infliacija spalio–gruodžio laikotarpiu turėtų pakilti iki 4,8 proc., o tada sumažėti.

Turkija

Maisto infliacija per pirmąjį ketvirtį siekė apie 30 proc. ir beveik visus metus išliko didesnė nei 15 proc. Priežastys: 2018 m. rugpjūčio mėnesio valiutos krizė ir tiekimo grandinės nesklandumai dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo natūralaus dirvožemio drėkinimo.

Vyriausybė pradėjo pirkti produkciją tiesiai iš ūkininkų ir pardavinėti ją miestuose, o prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasmerkė tariamus maisto spekuliantus, išvadindamas juos išdavikais ir teroristais. Pastarosios sausros grūdus auginančiose provincijose kelia susirūpinimą dėl galimų tiekimo problemų kitais metais, o centrinis bankas prognozuoja, kad maisto infliacija iki 2020 m. pabaigos sieks 11 proc.

Afrika

Regioninės sausros apsunkino maisto augintojų gyvenimą ir kai kuriose pietų Afrikos šalyse. Dėl išaugusių kukurūzų auginimo kaštų maisto kainų augimas padidino Zambijos infliaciją iki aukščiausio lygio per trejus metus, o mėnesinė maisto infliacija Zimbabvėje pasiekė beveik 50 proc., nes atsargos sparčiai nyksta. Nigerijoje importuotų ryžių kainos pašoko 7,3 proc. nuo rugpjūčio mėnesio, kai prezidentas Muhammadu Buhari įsakė uždaryti sienas – iš dalies dėl plačiai paplitusios maisto kontrabandos.