Didžiausi regiono bankai trečiąjį ketvirtį skyrė mažiausiai pinigų neveiksnioms paskoloms nuo pat koronaviruso pradžios – bendra 8,6 mlrd. dolerių suma tėra penktadalis 39,8 mlrd., atidėtų per pirmąjį pusmetį.
Tuo pat metu bankai, įskaitant Ispanijos „Banco Santander SA“ ir Prancūzijos „BNP Paribas SA“, demonstruoja finansinę galią lobistų reguliuotojams, kad šie vėl leistų skirti dividendus, o tokie skolintojai kaip „Deutsche Bank AG“ reikalauja didesnių premijų obligacijų prekybininkams, kurie padėjo sukaupti buferines pajamas.
Europos bankų tonas smarkiai kontrastuoja vis niūrėjančiame naujų infekcijų ir apribojimų fone – šie žada atnešti dar daugiau ekonominio skausmo. Tuo metu, kai mokesčių mokėtojų pinigai naudojami sušvelninti karantino poveikį, dėl kurio gali bankrutuoti kompanijos, o milijonai žmonių likti be darbo, toks disonansas gali išprovokuoti griežtą reguliuotojų kritiką bankininkų atžvilgiu.
„Esame labai negatyvioje, kupinoje netikrumo situacijoje, ir dabar tikrai ne laikas atšaukti dividendų draudimą, – teigė Milano Università Cattolica del Sacro Cuore Bankininkystės, finansų ir draudimo mokyklos profesorė Antonella Sciarrone Alibrandi. – Stebimas tam tikras prieštaravimas tarp to, kad bankai reikalauja lankstumo reguliuojant ir prižiūrint neveiksnias paskolas, ir to, kad jie prašo leisti atnaujinti dividendų mokėjimą ir dalyti didžiules premijas.“
Kaip ir jų kolegos Europoje, dešimt didžiausių JAV bankų šį ketvirtį sumažino bendrus atidėjimus neveiksnioms paskoloms iki 6,5 mlrd. dolerių, palyginus su 76,3 mlrd. dolerių per pirmąjį pusmetį.
Nors skolintojai teigia, kad turi pakankamą apsidraudimą, investuotojai neskuba džiūgauti. Finansiniai rezervai abiejose vandenyno pusėse šiemet išlieka nekokie. Bankai yra labiausiai nukentėjęs sektorius Europoje po energetikos.
Po to, kai kaltė dėl 2008 m. krizės buvo suversta jų nepasotinamam godumui, bankininkai pandemijos metu siekė būti sprendimo dalimi, dosniai skolindami lėšas paralyžiuotoms kompanijoms, užuot reikalavę laiku grąžinti paskolas. Skolintojams buvo suteikta precedento neturinti reguliavimo lengvata, taikant priemones, kurios atlaisvino kapitalą nuostoliams padengti ir paskoloms finansuoti.
Ketvirtadienį Europos centrinio banko prezidentė Christine Lagarde bankams priminė, kad ECB parama buvo skirta su tam tikromis sąlygomis. Jie privalo padėti finansuoti visus ekonomikos sektorius, o „ne tik didelių korporacijų sąskaitas“, sakė ji, pabrėždama blogėjančią ekonominę situaciją regione. Ji perspėjo, kad kai kurie skolintojai siūlo kompanijoms kreditą ne tokiomis naudingomis sąlygomis ir kad didesnis rizikos suvokimas gali atsiliepti bankų norui skolinti.
„Kredito rizika šiuo metu yra pagrindinis prioritetas“, – trečiadienį konferencijoje sakė ECB bankų priežiūros vadovas Andrea Enria, patardamas bankams nelaukti, kol padėtis pablogės, ir jau dabar identifikuoti klientus, kurių laukia finansiniai sunkumai.
Rezervų sukaupimas pirmoje metų pusėje ir nedidelis ekonominės veiklos pakilimas vasarą galėjo padrąsinti bankus sumažinti atidėjimus. Nors bankininkus galėjo pradžiuginti pandemijos paskatintas prekybos bumas ir palūkanos, kurias jie uždirba iš mažos rizikos valstybės remiamų paskolų, jų laukia sudėtingi laikai.
„Tik laiko klausimas, kada bankų turto kokybė per šią krizę nusmuks, – teigė Ispanijos banko vadovas Pablo Hernandezas De Cosas. – COVID-19 atvejų atsinaujinimas kartu su paramos priemonių atsisakymu gali dar labiau padidinti bankų nuostolių kristalizaciją.“
Vis dėlto ekonomika per šį naują karantinų raundą gali šiek tiek atsitiesti, nes statybų ir gamybos bendrovės dirbs ir toliau, o daugelis paslaugų pramonės atstovų jau susitaikė su darbu iš namų, „Bloomberg TV“ interviu sakė „BNP“ vyriausiasis finansų direktorius Larsas Machenilas.
Europos bankai tvirtina, kad dirba savo darbą ir kad juos nubausti norintys reguliuotojai gali tik pabloginti situaciją, pakirsdami investuotojų pasitikėjimą.
„Nuo pandemijos pradžios mes padidinome skolinimą ir užtikrinome likvidumą, – trečiadienį analitikams sakė „Santander“ generalinis direktorius Jose Antonio Alvarezas. – Mes ir toliau generuojame rezultatus ir tuo remdamiesi prašome jų (ECB) leisti mums išmokėti dividendus.“
„BNP“, „Barclays Plc“, „Standard Chartered Plc“ ir „HSBC Holdings Plc“ taip pat pabrėžė savo tvirtą finansinę būklę, leisiančią kitais metais vėl pradėti mokėti dividendus. Šveicarijos bankai „UBS Group AG“ ir „Credit Suisse Group AG“ nori 2021 m. padidinti akcininkų grąžą, įsipareigodami bendrai paėmus išmokėti daugiau nei 3 mlrd. dolerių.
ECB ir Anglijos bankas planuoja peržiūrėti faktinius akcininkų išmokų draudimus šių metų pabaigoje. Didžiausi Šveicarijos bankai iš savo reguliuotojo gavo daugiau lengvatų, susitardami šiemet padalyti mokėjimus į dvi dalis. JAV federalinis rezervų bankas apribojo dividendus, bet jų neuždraudė.
„Šiuo metu bankai atrodo ypač gerai, nes vyriausybės prisiima didžiausią krizės naštą, – ketvirtadienį interviu „Bloomberg TV“ sakė „Allianz Global Investors“ vyriausiasis investicijų vadovas Joergas de Vriesas-Hippenas. – Politikų ir ECB vietoje gerai pagalvočiau, ar eiti tuo keliu ir leisti jiems jau dabar išmokėti dividendus, net jei jie to nori.“
Nors premijos sudaro mažesnę bankų kapitalo nutekėjimo dalį nei dividendai, nuo 2008 m. tai buvo kontroversiška tema. Kovo mėnesį „BoE“ paragino Jungtinės Karalystės bankus nemokėti premijų grynaisiais pinigais aukščiausiojo rango darbuotojams. ECB pareiškė, kad tikisi, jog euro zonos skolintojai, siekdami išsaugoti kapitalą, laikysis „ypatingo saiko“ išmokų atžvilgiu.
Dėl to vertybinių popierių firmos gali neišvengti susidūrimų su reguliavimo institucijomis. „Deutsche Bank“ trečiadienį pranešė, kad sukaupė premijoms skirtų lėšų, nes prekybos rezultatai buvo tiesiog puikūs.
„Tokia kompanija kaip mūsų privalo galėti mokėti išmokas, kad išlaikytų konkurencingumą“, – interviu „Bloomberg TV“ sakė vyriausiasis finansų direktorius Jamesas von Moltke.
„Credit Suisse“ generalinis direktorius Thomas Gottsteinas gynė banko sprendimą skirti didesnes sumas kompensacijoms, žurnalistams pareiškęs, kad „reikia rasti pusiausvyrą tarp atlyginimo už rezultatus ir bendros COVID-19 aplinkos“.
Bankininkai nėra akli aplinkui vykstančiai suirutei, tačiau vyriausybių įvesti visuomenės apribojimai gali sulaikyti sveikatos krizę nuo mutacijos į finansų krizę, pažymėjo Philippas Hildebrandas, „BlackRock Inc.“ vicepirmininkas.
„Nematau nė vieno bankininko, kuris išliktų optimistiškas dabartinėje aplinkoje, – ketvirtadienį interviu „Bloomberg TV“ sakė Ph. Hildebrandas. – Kaupiamasis BVP nuostolis nulems, kokio dydžio bus šis poveikis ir koks bus potencialus poveikis balansui, kalbant apie būsimus nuostolius.“