Skaičiavimai, kuriais bandoma įvertinti socialinę anglies kainą, leidžia reguliavimo institucijoms pakoreguoti federalinę naudų-sąnaudų analizę, kad būtų atsižvelgta į iškastinio kuro daromą žalą aplinkai, išryškinant galimas milžiniškas ekonomines pasekmes, kurios neatsispindi rinkos kainose, mokamose už kuro bakelio užpildymą ar elektros energijos gamybą deginant dujas. Šis požiūris leido prezidentui Barackui Obamai paskelbti dešimtis reglamentų, susijusių su tarša, atsirandančia dėl energijos vartojimo. Prezidento Donaldo Trumpo komanda praktiškai eliminavo socialinę anglies kainą, kad atšauktų B. Obamos eros politiką, išprovokuodama daugelio išteklių ekonomistų kritiką.
J. Stiglitzo ir N. Sterno, Londono ekonomikos mokyklos Granthamo klimato kaitos ir aplinkos tyrimų instituto pirmininko, 24 000 žodžių straipsnyje nagrinėjamos tokios temos kaip matematinis modeliavimas ir tokios sąvokos kaip intergeneracinis teisingumas, siekiantis dar imperatoriaus Justiniano I laikus. „Turėjome tik 75 puslapius, todėl negalėjome visko aprėpti“, – pažymėjo Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius J. Stiglitzas.
Autoriai perspėja, kad nepakeitus požiūrio į socialinę anglies kainą, JAV ženkliai nuvertina anglies dvideginio emisijų finansinį poveikį ir trukdo prezidento J. Bideno pastangoms iki 2050 m. pastūmėti šalį nulinių emisijų ekonomikos link.
J. Stiglitzas ir N. Sternas teigia, kad socialinė anglies kaina turėtų siekti bent 100 dolerių už metrinę toną. Tai gerokai viršija 60 dolerių (2018 m. doleriais) lygį, nustatytą vadovaujant prezidentui B. Obamai. D. Trumpo administracija apskritai atleido tarpžinybinę darbo grupę, atsakingą už socialinę anglies kainą, ir sumažino ją iki 8 dolerių. „Nurašė ją nuo lubų“, – kaip sako J. Stiglitzas.
J. Stiglitzas ir N. Sternas atmeta JAV politikos formuotojų prielaidą, kad tėra vienintelė rinkos klaida, į kurią jiems reikia atsižvelgti: trūkstama šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaina. Jie rašo, kad svarbu atsižvelgti ir į nelygybę, technologines naujoves, kapitalo rinkų riziką, esamos infrastruktūros ir socialinių tinklų galią bei žalą, kurią sukelia visa kita tarša. Autoriai kritikuoja tradicinius modelius, pasitelkiamus klimato ekonomikos tyrimuose ir naudotus B. Obamos administracijos.
„Esminė klaida – pradėti klimato kaitos analizę nuo prielaidos, kad ekonomika yra efektyvi, tiesiog tinkamai neįvertina išmetamųjų teršalų kainos“, – perspėja jie.
Straipsnyje išplečiama autorių 2017 m. atlikta socialinės anglies kainos ataskaita, kurią užsakė Pasaulio bankas. J. Stiglitzas ir N. Sternas dabar rekomenduoja įvertinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kainą pagal tai, kaip visuotinai sutartos klimato ribos veikia ekonominę analizę. Jie siūlo įvesti sistemą, kuri „parodytų, jog augimą, ypač teisingai įvertintą, iš tikrųjų galima sustiprinti vadovaujantis griežtesne klimato kaitos politika“.
JAV turi atnaujinti socialinę anglies kainą ne tik dėl D. Trumpo politikos pokyčių. Pasak J. Stiglitzo ir N. Sterno, mokslininkai pastaraisiais metais apie klimato pokyčius sužinojo daug daugiau, ir netgi B. Obamos administracijos įvertinimas nebėra pakankamai adekvatus, kad JAV galėtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus.
Negalėdama pasitelkti tinkamo požiūrio, JAV gali nesugebėti įgyvendinti savo politinių tikslų. Autorių teigimu, jei naujoji administracija remsis pasenusiais klimato ir ekonominiais modeliais, „beveik neabejotina, kad JAV nepasieks Paryžiaus susitarimo tikslų“.