Vienintelė sritis, kurioje vis dar tvyro suirutė – darbo pasaulis.

Praėjus trejiems su puse metų po to, kai milijonai biurų darbuotojų buvo masiškai išsiųsti namo, kompanijos ir vyriausybės vis dar tebesuka galvas, kaip prisitaikyti prie ilgalaikių korporatyvinio gyvenimo pokyčių. Jau išryškėjo akivaizdūs skirtumai tarp žemynų ir kultūrų: Azijos ir Europos darbuotojai į biurus sugrįžta greičiau nei jų kolegos Amerikoje.

Mokslininkai nustatė, kad pirmaisiais pandemijos metais Azijos šalims geriau pavyko saugotis „Covid-19“, todėl tenykščiai žmonės nespėjo įprasti prie darbo iš namų ir jiems buvo lengviau sugrįžti į biurus pandemijai pasibaigus. Europiečių darbo įpročiai tarpusavyje smarkiai skiriasi: Jungtinėje Karalystėje nuotolinio darbo rodikliai yra vieni didžiausių, o Prancūzijoje – vieni mažiausių, tačiau kelios Europos šalys jau spėjo priimti įstatymus, kuriais įtvirtinamas lankstus darbo grafikas.

Bet yra ir tokių šalių kaip JAV, kur politikos formuotojai iš esmės tyli, palikdami vadovams ir darbuotojams patiems spręsti, kaip elgtis.