Iš pradžių viskas atrodė normaliai: E. Bagley platformoje gavo tiesioginę žinutę, kurioje buvo prašoma patvirtinti asmeninius duomenis, kad būtų galima užbaigti sandorį. Ji spustelėjo nuorodą ir ši atidarė „BankID“ – populiarią skaitmeninę autorizavimo sistemą, kuria naudojasi kone visi suaugę Švedijos gyventojai.
Gavusi porą pranešimų apie klaidą, mergina ėmė galvoti, kad kažkas negerai, tačiau buvo jau per vėlu. Nuo jos sąskaitos buvo nurašyta daugiau kaip 10 tūkst. Švedijos kronų (1000 JAV dolerių, 890 eurų), o vagys pranyko skaitmeniniuose šešėliuose.
„Sukčiai puikiai moka pateikti viską taip, kad atrodytų teisėta, – pasakojo E. Bagley, gimusi po „BankID“ įkūrimo. – Atpažinti sukčius nėra taip paprasta.“
Nors apie finansinius nusikaltimus rašoma mažiau nei apie ginkluotų gaujų smurtavimus, šaliai jie tampa vis didesne grėsme. Švedija – svarbus kovos su skaitmeniniu nusikalstamumu pavyzdys, nes, anksti atsisakiusi popierinių pinigų, ji pažengė toliau nei kone bet kuri kita Europos šalis.
Švedija pereiti prie elektroninių pinigų nusprendė po ginkluotų apiplėšimų bangos dešimtajame dešimtmetyje. 2022 m. centriniam bankui surengus visuotinę apklausą, vos 8 proc. švedų atsakė paskutiniam pirkiniui naudoję grynuosius pinigus. TVF duomenimis, kartu su kaimynine Norvegija Švedija vienam gyventojui turi mažiausiai bankomatų visoje Europoje.
Šiuo metu Švedijoje sukčiavimas internete ir skaitmeninis nusikalstamumas yra ant bangos. 2023 m. nusikaltėliai per tokias aferas, kaip ta, į kurią įkliuvo E. Bagley, iš viso pasisavino 1,2 mlrd. kronų – dvigubai daugiau nei 2021 m. Teisėsaugos institucijų skaičiavimais, Švedijos kriminalinės ekonomikos apimtis gali siekti net 2,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
