Būtent toje laikrodžių dizaino epochoje gimė patys originaliausi sprendimai. Žmonėms kartais prireikia nemažai laiko susigaudyti, kaip kai kurie iš jų veikia, ypač jei jie nėra ištikimi rankinių laikrodžių entuziastai. Neseniai išleistame pakartotiniame leidime galima pastebėti nedidelių skirtumų nuo 1969 m. modelio, tačiau jis tikrai neprarado savo keisto žavesio.
Tiesą sakant, pokyčiai, įvykę per pastaruosius 50 metų mokslo, technologijų ir kosminių kelionių srityse, galbūt netgi padarė šį laikrodį dar įdomesnį. „Astrographic“ dizainas neabejotinai priskirtinas septintajam dešimtmečiui, kai valdė retrofuturizmas, o „Zodiac“ rado įdomų kampą, kaip sukurti naują legendą šiam 2019 m. „Astrographic“ leidimui, kuris iš esmės skiriasi nuo 1969 m. modelio. Šio laikrodžio išleista tik 182 vienetai, jį galima įsigyti su paauksuota arba nerūdijančio plieno apyranke.
Tiek originalus, tiek šiuolaikinis leidimas išsiskiria trimis permatomais diskais, sudėtais vienas ant kito, ant kurių kiekvieno įtaisyta po vieną rodyklę. Valandinė rodyklė yra arčiausiai ciferblato, virš jos – minutinė rodyklė, o pačiame viršuje – sekundinė, tik vietoj tradicinės sekundžių rodyklės tai yra slankusis taškas. Palyginimui nufotografavome vintažinį modelį, kurį „Zodiac“ pagamino specialiai „Greater Greensboro Open“. Šiais laikais „Greater Greensboro Open“ vadinamas Vindamo čempionatu („Wyndham Championship“). Sekundinė rodyklė iš tikrųjų yra golfo kamuoliukas, o ciferblatas, kaip jau atspėjote, žalias tarytum golfo aikštynas; ties 9 valanda pažymėtas turnyro logotipas. Galinėje pusėje yra užrašas „JWT 1976“. Tai ganėtinai ekscentriškas laikrodis, kurį tiesiog smagu nešioti.
Kalbant apie praktinę pusę, riboto leidimo „Astrographic“ su 10 mm storio ciferblatu atrodo sunkokas, tačiau jei mėgstate septintojo ar aštuntojo dešimtmečio sportinius laikrodžius, tikriausiai jau susitaikėte su pusiausvyros trūkumu ant riešo, nes daugybė tokių laikrodžių išsiskiria didesniais, keistos formos ciferblatais. Panašu, kad ir su šiuo 43 mm skersmens ciferblatu pajusite įdomių gravitacijos triukų. Pakartotinio leidimo laikrodis didžiausią įspūdį daro savo „saulės spindulių“ poliruote, kuri išėjo iš mados dar aštuntajame dešimtmetyje. Nebent rastumėte nenešiotą vintažinį laikrodį su tokia apdaila – nepaprastai retas atvejis pamatyti šviežią „saulės spindulių“ poliruotę, kol ji dar neapsibraižiusi. Ši poliruotė atrodo tiesiog tobulai šalia sunkaus NSO formos „Astrographic“ ciferblato.
Dar tada, kai pasirodė pirmą kartą, „Astrographic“ nežiūrėjo į save pernelyg rimtai. Tiesą sakant, originali reklama skelbė, kad tai „įspūdingiausias laikrodis, kokį galite nešioti“. Šis teiginys kalbėjo ne apie tikslumą, atsparumą vandeniui ar technologines inovacijas, bet apie tai, koks šis laikrodis smagus ir traukiantis akį. Jei norisi technologiškai pažangaus laikrodžio, verčiau rinktis iš „Pulsar“ ar „Accutron“; „Astrographic“ atrodo veikiau kaip aksesuaras, kuris tiktų mokslinės fantastikos entuziastui ar pakvaišėliui dėl kosmoso – žmogui, kuriam norisi kažko kieto ir unikalaus, o ne pačių naujausių technologijų. Originalus laikrodis turėjo analoginį šveicarišką automatinį mechanizmą, o naujasis – „Fossil STP 3-13“. Šio laikrodžio pagrindas niekuo nesiskiria nuo bet kurio kito mechaninio šveicariško laikrodžio: ateities „vaibą“ kuria tik jo estetinis apipavidalinimas.
Tiek naujajame, tiek senajame modelyje data rodoma ties 12 valanda. Per patį ciferblato vidurį puikuojasi „Zodiac“ logotipas, o korpusas yra tiesiog per aukštas, kad patektų į „lengvai nešiojamų“ kategoriją. Praktiškam žmogui arba puristui šis laikrodis tikriausiai pasirodys antipatiškas. Savo bendruomenėje mes linkę į laikrodžius žiūrėti labai rimtai, todėl galiu suprasti, jei kičinis, nesubalansuotas dizainas gali nepatikti „Zodiac“ mylėtojams taip, kaip patiko „Aerospace GMT“ – tačiau atminkite, kad jie buvo amžininkai, sukurti ta pačia horologine laiko dvasia. „Aerospace GMT“ išsprendė labai praktinę aviacijos problemą, o štai „Astrographic“ įkūnijo abstrakčią, galbūt romantizuotą kosmoso amžiaus sampratą. Su „mįslingais ciferblatais“ eksperimentavo ir kiti gamintojai, tačiau nė vienas nepasiekė tokio efekto kaip „Zodiac“.
Būtent todėl „Zodiac“ iš naujo perleido šį laikrodžio modelį, susiedamas jį su dabartiniu visuotiniu susidomėjimu Marsu. Raudonas sekundžių indikatorius primena Raudonąją planetą; rinkodara irgi neatsilieka: ant laikrodžio pakuotės pavaizduota Marso orbita. 2019 metais esame labiau nei bet kada priartėję prie žmonių išsilaipinimo Marse; jis jau nebeatrodo taip toli. NASA netgi turi parengusi labai konkretų planą, susijusį su „Moon to Mars“ iniciatyva.
Tam tikra prasme naujojo laikrodžio rinkodara pratęsia tą patį kosminio amžiaus optimizmą, kurį įkūnijo originalus dizainas. Tuomet atrodė, kad Marsas tėra kita stotelė iškart po sėkmingo nusileidimo Mėnulyje. Be abejo, dabar jau žinome, kad viskas šiek tiek sudėtingiau, tačiau toks pat susidomėjimas Marsu egzistuoja ir šiandien, išskyrus tai, kad šiuo metu Raudonoji planeta nebeatrodo taip toli. Visa „Zodiac“ rinkodara yra smagi ir žaisminga, o šiuo atveju – ir neįtikėtinai aktuali.
Praėjusių amžių sandūroje žmonija sukūrė romantizuotą Raudonosios planetos vaizdinį. Patobulinti teleskopai leido mums sužinoti kai kurias detales, kurios anksčiau buvo paliktos vaizduotei – tarkim, kaip galėtų atrodyti Marso paviršius. Staiga jis tapo realesnis – ir puikus fonas fantastikai, nuotykiams ir, žinoma, tarpplanetinei romantikai. 1912 m. Edgaras Rice'as Burroughsas skaitytojams pristatė Marso viziją „Marso princesėje“, kurioje po planetą klajoja nomadai marsiečiai, o panašiai į žmogų būtybių rūšiai feodalinėje visuomenėje iškyla rimtas pavojus – jas gali išgelbėti tik narsus konfederacijos kareivis, kuris kažkokiu būdu suranda erdvėlaikio kirmgraužą ir atsiduria Marse. Vėliau, šeštajame dešimtmetyje, R. Bradbury „Marso kronikose“ aprašė vietines Raudonosios planetos humanoidų rūšis, sužinančias apie amerikiečių gyvenimo būdą osmosinės telepatijos būdu, kad būtų juokingiau.
Pagaliau į kai kuriuos klausimus apie planetą buvo atsakyta. Erdvėlaivis „Mariner 4“ pirmąjį skrydį pro Marsą atliko 1965 m. liepą, o 1976 m. „Viking 1“ ir „Viking 2“ iš tikrųjų palietė Raudonosios planetos paviršių, pateikdami duomenų apie dirvožemį, atmosferą ir netgi atsiųsdami šiek tiek Marso vaizdų. Ir, žinoma, nepamirškime 2004 m. Marse nusileidusio roverio „Opportunity“, kuris paskutinius planetos vaizdus į Žemę parsiuntė praėjusiais metais. Ilsėkis ramybėje, Opi.
„Zodiac“ savo naująjį „Astrographic“ pozicionuoja kaip savotišką duoklę visoms ankstesnėms bepilotėms misijoms į Marsą – ir tam tikrą horologinį įsikūnijimą lakios frazės iš „Total Recall“, kurią išpopuliarino Buzzas Aldrinas: „Tempk savo subinę į Marsą“. Stebėdami tą mažą raudoną taškelį, skriejantį aplink „mįslingo ciferblato“ orbitą, negalite nepagalvoti: „Po velnių, Buzzai, taip ir padarysim!“