Tiems, kurie nesilaikys šių taisyklių, gresia bausmės ir netgi laisvės atėmimas. Uostuose įrengiamos bepilotės skraidyklės įstatymų pažeidėjams nustatyti, arba „suuostyti“ – tikra ta žodžio prasme. Toks reguliavimas turi didelį poveikį naftos perdirbimo įmonėms, o prekybos, vykdomos jūra, kaina, tikėtina, išaugs.
Na ir kas čia tokio? Ištisus dešimtmečius laivyba buvo laikoma naftos rinkos sąvartynu dėl teršalų, kurie esą apsunkina žmogų kamuojančias ligas, pavyzdžiui, astmą, ir kurie sukelia rūgštųjį lietų. Taip yra dėl to, kad naftos perdirbimo įmonėms sunkiai sekasi juos pašalinti, perdirbant žaliavinę naftą į degalus. Net jei taip, 2016 metų spalį, kai taisyklės vėl įsigaliojo, daugelis apžvalgininkų, kurie tikėjosi, kad tai nutiks vėliau, buvo gerokai šokiruoti. Nors panika dėl pasiruošimo nuslūgo, vis dar laukia nemažai darbų – kaip kad rodo smukusios reikalavimų neatitinkančio kuro kainos.
„TJO 2020 yra svarbiausias ir ryškiausias produkto specifikacijos pokytis, koks teko naftos pramonei, turintis įtakos tiek laivybai, tiek naftos perdirbimui“, – sakė Tronbjornas Tornqvistas, „Gunvor Group“, vienos iš didžiausių pasaulio naftos bei dujų prekiautojų, generalinis direktorius.
Tarkim, vienos šešių metrų prekių prikrautos dėžės, gabenamos iš Lotynų Amerikos į Europą, gabenimo kaina gali pakilti 26 JAV doleriais, rodo konsultacinės įmonės „IHS Markit“ duomenys. Savaitės trukmės kelionės laivu gali pakilti 130 dolerių už kajutę, nurodo įmonė. Dar penkis centus pridėkite už bananų dėžę.
Vis dar per anksti kalbėti, kas iš naftos perdirbimo įmonių daugiausia laimės ir kas daugiausia pralaimės, nes jų pelną formuoja tūkstančiai kintamųjų dydžių – yra per 600 žaliavinės naftos rūšių ir daugybė būdų įsteigti įmonę.
Susirūpinimas dėl saugumo
Laivybos pramonė nuosekliai siekia laikytis visų saugos reikalavimų. Vis dėlto, nėra vieno bendro pasaulinio standarto. Naujasis kuras turi tiesiog pasižymėti tam tikromis savybėmis – įskaitant sierą ir kitus rodiklius, – neviršijančiomis konkrečiai nurodyto lygio.
Tokie skirtingi požiūriai ir metodai rodo, kad laivų vyriausiesiems inžinieriams teks būti budriems, kad nesumaišytų nesuderinamų degalų.
Įrodyta, kad Šiaurės Vakarų Europoje esama didesnių rizikų, – čia naujų degalų atsargose nustatyta pernelyg daug nuosėdų. Jeigu toks kuras nukeliavo iki laivų, jis gali užkimšti filtrus ir sukelti variklio problemų.
„Mes vis dar nerimaujame dėl saugumo ir reikalavimus atitinkančio kuro prieinamumo, – sakė Tarptautinių laivybos rūmų generalinis sekretorius Guy Plattenas. – Šis klausimas yra itin aktualus“.
Prekybos poveikis
Jau yra ženklų, kad tokios pertvarkos turi poveikį jūrų logistikai.
Singapūre, didžiausiame pasaulio degalų papildymo centre, laivams tenka laukti ilgiau nei įprastai, kol bus surinktas talpyklų kuras. Gibraltaro vyriausybė taip pat pranešė, kad pastebimas degalų baržų trūkumas.
„Atsižvelgus į tai, kad 90 proc. pasaulinės prekybos vykdoma jūra, tai yra itin svarbu, – sako Robertas Hvidė Macleodas, vienos iš didžiausių pasaulyje tanklaivių savininkų, „Frontline Ltd.“, valdymo padalinio vadovas. – Be abejo, iš pat pradžių tiekimo grandinėje ar logistikos sistemoje gali iškilti spragų bei trikdžių.“
Iš esmės, degalai neatsiejami nuo didžiausių laivybos išlaidų, o naujųjų degalų rūšių kaina yra keliais šimtais doleriais už toną didesnė nei įprastų degalų. Tad jūrų prekybos kaina gali išaugti, jeigu savininkams pavyksta taikyti aukštesnes kainas.
„Mano nuomone, poveikis pasaulinei prekybai pasireikš ilgesniu laukimo laikotarpiu ir didesnėmis išlaidomis, – sako Sadanas Kaptanoglu, BIMCO, didžiausios pasaulio laivybos asociacijos. – Ekstremaliomis aplinkybėmis, kai dėl degalų trūkumo gali būti vėlinamas krovinio pristatymas ir kai dėl reikalavimų nepaisymo laivai sulaukia bausmių bei bylinėjimosi, gali kilti tikras chaosas.“
Viena iš problemų, su kuriomis susiduria reikalavimų besilaikančios bendrovėms, yra kitų įmonių sukčiavimai. Sunkumų kelia, bent jau pradžioje, ir reikalavimų nesilaikymas. Pramonės vertinimu, apie 10–15 proc. lėktuvų parko paprastai iš pradžių nesilaiko nurodytų reikalavimų.
Ne viso pasaulio šalys yra pasirašiusios minėtus reikalavimus, įskaitant ir kelias nemažas pajūrio valstybes su gana dideliais perdirbimo pajėgumais. Net tarp šalių, kurios juos ir pasirašė, ne visos jos iš pat pradžių nusiteikusios griežtai juos vykdyti. Be to, skiriasi ir baudos, skiriamos kiekvienai šaliai.
Pietų Afrika, kuri įsikūrusi laivybos linijoje, jungiančioje rytinį ir vakarinį pusrutulį, dar neturi galiojančių vidaus įstatymų, kad galėtų nubausti laivus, nesilaikančius reikalavimų.
Jungtiniai Arabų Emyratai , judrus degalų papildymo centras Artimuosiuose Rytuose, pažadėjo vengti drakoniškų priverstinio reikalavimų vykdymo.
Išvados
Vis dėlto tokios taisyklės ir reikalavimai turėtų suveikti.
Visiško reikalavimų įvykdymo procesas gali būti lėtesnis nei TJO ir kai kurie laivybos bei perdirbimo pramonių atstovai norėtų. Egzistuoja nemaža finansinė paskata gudrauti ir galimybė užsiimti tokia praktika pasirinktose prekybos sferose.
Šiaip ar taip, tarp analitikų vyrauja požiūris, jog bet kokiu atveju turi būti laikomasi nustatytų reikalavimų, o tokia pozicija leidžia užtikrinti mažesnę oro taršą.
„Naftos pramonėje turbūt dar niekada nebuvo įvesta pasaulinių specifikacijų pataisų vienu metu, – sakė Spenceris Welchas, „IHS Markit“ naftos rinkų skyriaus direktorius. – Dar neteko girdėti, kad vieną tą pačią dieną visame pasaulyje būtų pakeistos produkto specifikacijos.“