Įvykiai Italijoje atidengia šalies bėdas: nė negali skirti pinigų

Sugriuvus viadukui šiaurės vakarų Italijoje tapo akivaizdu, kad šalis nesugeba tvarkytis su savo senstančia infrastruktūra. Ši problema ypač aktuali pažeidžiamiausiuose Italijos regionuose.

Praėjus dienai po to, kai Ligūrijos regione tarp Savonos ir Turino nuošliauža nuvertė dalį A6 magistralės viaduko, vyriausybė suskubo dalyti naujų saugumo pažadų.

„Privalome padaryti viską, ką galime, kad Ligūrija gautų specialų infrastruktūros saugumo planą“, – naujienų agentūros „Ansa“ cituojamuose pasisakymuose pabrėžė infrastruktūros ministrė Paola De Micheli, centro kairiosios Demokratų partijos atstovė.

Tačiau panašūs pažadai buvo dalijami ir anksčiau. Ankstesnės vyriausybės, kaip ir dabartinės, vadovaujamos premjero Giuseppe Conte, pasižadėjimai suformuoti naują agentūrą, kuri prižiūrėtų tiltus ir tunelius po fatališkos 2018 m. Morandi tilto Genujoje griūties, padarė menką pažangą.

Taip pat akivaizdu, kad Italija nesugeba skirti pinigų tam, kam jų labiausiai reikia. Šalies regionai naudoja tik penktadalį lėšų, skirtų apsisaugoti nuo hidrogeologinės rizikos, ir visa tai dėl biurokratinių barjerų, teigia nacionalinis audito teismas.

Du A6 magistralės viadukai, jungiantys Ligūrijos šiaurę ir pietus, buvo uždaryti dėl saugumo patikrinimų, kurių pareikalavo Genujos prokurorai, remdamiesi informacija, surinkta tiriant Morandi nelaimę. Antradienį eismas bus atnaujintas, tačiau ribojamas, savo tinklalapyje pranešė „Autostrade per l’Italia“.

Biurokratinės kliūtys

Siūloma naujoji priežiūros agentūra, pavadinta „Ansfisa“, kažin ar greitai išvys dienos šviesą, teigė du pareigūnai, kurie paprašė likti neįvardinti, nes pranešė konfidencialią informaciją.

Naujų vyriausybinių organų steigimas reikalauja laiko ir susiduria su daugybe biurokratinių kliūčių, pažymėjo vienas iš pareigūnų ir pridūrė, kad viešieji ir privatūs operatoriai turėtų būti verčiami investuoti daugiau – bent jau į tokias technologijas, kaip pigūs rizikos aptikimo jutikliai.

Po šeštojo ir septintojo dešimtmečio ekonominio bumo visoje šalyje ėmė kilti nauji greitkeliai ir tiltai, tačiau dabar Italijai sunkiai sekasi tvarkytis su senstančiais betono statiniais, kurie gali sukelti ir daugiau nelaimių.

2018 m. sugriuvus Genujos tiltui, pagrindinis valdančiosios koalicijos partneris „Penkių žvaigždučių judėjimas“ kuo skubiausiai atšaukė nuolaidas, suteiktas operatoriams, nesugebantiems prižiūrėti tiltų ir kelių.

Geležiniai susitarimai

„Tie geležiniai susitarimai buvo sudaryti žinant, kad anksčiau ar vėliau ministerijoje atsiras kas nors nuovokus ir paklaus: „Ką, po velnių, jūs pridirbot?“ – teigė „Penkių žvaigždučių“ lyderis Luigis Di Maio.

„Penkių žvaigždučių judėjimas“ ir demokratai į nuolaidas nuo seno žiūrėjo skirtingai: pastarieji pasisakė už sutarties sąlygų peržiūrėjimą, o ne radikalų atšaukimą.

„Societa Iniziative Autostradali e Servizi SpA“, dar žinomas kaip SIAS, prižiūri magistralę, kurioje sekmadienį sugriuvo tiltas. Morandi tiltas buvo magistralės ruože, kurį prižiūri „Autostrade“ – Benettonų šeimos „Atlantia SpA“ padalinys.

Kai kuriais atvejais kyla painiavos ir dėl vietinės ir regioninės – ar netgi nacionalinės – jurisdikcijos skirtumų.

„Italijoje yra apie 43 000 magistralinių tiltų, o atsakomybė yra taip smulkiai padalinta tarp valstybinių ir privačių operatorių, regionų, provincijų ir miestų, kad mes net nežinome, kas yra atsakingas už daugiau nei 1600 iš jų“, – teigia transporto politikos ir ekonomikos profesorius Oliviero Baccelli iš Milano Bocconi universiteto.

Negana to, daugelis kelių ir tiltų yra nutiesti kalnuotose vietovėse, kur ekstremaliomis oro sąlygomis statūs šlaitai tampa nestabilūs.

„Turime stebėti ne tik pačią infrastruktūrą, bet ir aplinkinę teritoriją, – apie šiaurinius Ligūrijos ir Pjemonto regionus atsiliepia geologas Antonello Fiore, Italijos aplinkos geologų draugijos vadovas. – Konstrukciniu požiūriu galite pastatyti patį stabiliausią viaduką, tačiau nuošliauža vis tiek jį nugriaus.“