Kaip išpuoliai jūroje sutrikdė pasaulinę tiekimo grandinę: tokio spartaus kainų augimo neregėjo nuo pandemijos laikų

Du mėnesius trukusios raketų, dronų ir grobimo atakos prieš civilinius laivus Raudonojoje jūroje sukėlė didžiausią per pastaruosius dešimtmečius tarptautinės prekybos srautų sutrikdymą ir padidino tiek Azijos, tiek Šiaurės Amerikos siuntėjų išlaidas. Trikdžiai plinta, kurstydami baimes dėl platesnio masto ekonominių padarinių.

Nei pakartotiniai JAV ir jos sąjungininkių atsakomieji smūgiai, nei tarptautinė jūrų patruliavimo operacija nesustabdė husių kovotojų išpuolių, kurie prasidėjo po Izraelio ir „Hamas“ karo paskelbimo. Jūreiviams reikalaujant dvigubai didesnio užmokesčio ir sparčiai kylant draudimo tarifams, laivybos linijos kiek įmanydamos stengiasi vengti šio maršruto, kuriuo paprastai praplaukia 12 proc. pasaulio jūrų prekybos.

Daugiau nei 500 konteinerinių laivų, gabenančių ką tik nori – nuo drabužių ir žaislų iki automobilių dalių, – kurie įprastomis aplinkybėmis būtų plaukę Raudonąja jūra per Sueco kanalą ir atgal, dabar savo maršrutus pailgina dviem savaitėmis, apiplaukdami Gerosios Vilties kyšulį Afrikos pietuose, praneša skaitmeninės logistikos platforma „Flexport“. Platformos duomenimis, tai – maždaug ketvirtadalis visų pasaulinių konteinerių laivybos pajėgumų.

„Tokio spartaus kainų augimo neregėjome nuo pandemijos laikų“, – sakė „Alba Wheels Up“ logistikos ekspertas Vincentas Iacopella. Pasak jo, daugelis pagrindinių tiekimo grandinių problemų išlieka ir po pandemijos, nors praėjusiais metais, išblėsus tiesioginiams „Covid-19“ padariniams, siuntimo kainos sumažėjo. Krovinių rezervavimo įmonės „Freightos“ duomenimis, konteinerių gabenimo iš Kinijos į Viduržemio jūrą sąnaudos nuo lapkričio pabaigos išaugo daugiau nei keturgubai.