Kakavos auginimas – pagrindinė Vakarų Afrikos miškų naikinimo priežastis. Didžiausias pasaulyje kakavos tiekėjas, Dramblio Kaulo Krantas, per pusę šimtmečio sunaikino net 80 proc. savo miškų. Visame pasaulyje miškų naikinimas sukelia net 15 proc. visų anglies dioksido emisijų. Tačiau pastaruoju metu buvo imtasi įvairių veiksmų, kuriais siekiama pristabdyti aplinkai daromą žalą.
Liepos mėnesį Gana prisijungė prie Pasaulio banko iniciatyvos, pagal kurią valstybėms per penkerius metus žadama skirti iki 50 milijonų dolerių, siekiant sumažinti miškų naikinimo sukeltas anglies dioksido emisijas. Gana kartu su Dramblio Kaulo Krantu ir Kolumbija priklauso ir „Cocoa and Forests Initiative“ – partnerystei, sudarytai kartu su mažiausiai 35 kompanijomis, kurios kartu sunaudoja 85 proc. pasaulio kakavos žaliavų. 2017 m. įsteigta programa sukūrė forumą ir gaires šalims, kompanijoms ir ūkininkams, siekiant pertvarkyti tiekimo grandines taip, kad plėtra neprieštarautų išsaugojimui.
Pagal šį paktą kiekviena šalis pasižadėjo iki 2022 m. skurstančioms bendruomenėms suteikti pakankamai darbo vietų ir išmokyti tvarių žemės ūkio praktikų. Pasirašiusios kompanijos, įskaitant „Nestle SA“, „Unilever NV“ ir „The Hershey Company“, įsipareigojo vengti miškų naikinimo savo tiekimo grandinėse ir, kur įmanoma, padėti atsodinti miškus.
Pasak „Global Forest Watch“, kurie kiekvienais metais paskelbia įvertinimus, paremtus Merilando universiteto duomenimis, atogrąžų miškų plotai 2019 m. neteko 11,9 milijonų hektarų medžių dangos. Medžių dangos nykimas skiriasi nuo miškų naikinimo, nes apima atsodintus plotus ir natūralias bei žmogaus sąlygotas miškų nykimo priežastis.
Praėjusių metų 2,8 proc. prieaugį, lyginant su 2018 m., daugiausia lėmė Brazilija, kuri viena pati sudarė trečdalį viso skaičiaus, aktyviai naikindama miškus ir atlaisvindama vietą žemės ūkio plėtrai. Indonezija išlaikė pastarųjų metų mažėjimą, kurį lėmė griežtesnis aplinkos apsaugos politikos vykdymas. Kolumbija taip pat pranešė žymiai sumažinusi miškų naikinimo skaičius: pasak „Global Forest Watch“ analitikų, šią pažangą galima vertinti kaip atsigavimą po pilietinio karo metų.