„China Baowu Steel Group Co.“, „Ansteel Group Co.“, „Hesteel Co.“ ir „Hunan Iron & Steel Group Co.“ atstovai teigė, kad nėra nusiteikę „optimistiškai“ ateinančio pusmečio atžvilgiu, pranešė Kinijos geležies ir plieno asociacija (CISA) po to, kai visos keturios bendrovės šią savaitę dalyvavo pramonės organizacijos surengtame susitikime.
„Matome plieno paklausos lūžio tašką, o nepakankamo galutinio vartojimo ir tebesitęsiančių siaurų maržų problema ypač ryški“, – teigiama CISA pareiškime, kuriame cituojamas bendrovių ketvertukas.
Kinijos, kuri pagamina daugiau nei pusę pasaulio plieno ir yra didžiausia geležies rūdos importuotoja, gamyklos šiemet susidūrė su sunkumais, nes šalies ekonomikos atsigavimas pakibo, o nekilnojamojo turto krizė užsitęsė. Penktadienį paskelbti duomenys parodė, kad birželį gamybos apimtys ir vėl sumažėjo. Nors pasigirdo raginimų skatinti ekonomikos augimą, Pekino pareigūnai kol kas susilaikė nuo reikšmingesnių priemonių.
12.03 val. Singapūro laiku geležies rūdos kaina pakito nedaug ir kainavo 113 JAV dolerių už toną. Prieš tai ji pabrango net 1,2 proc. Nors ateities sandorių vertė per mėnesį padidėjo beveik 15 proc., antrąjį ketvirtį ji išlieka žemesnė.
CISA teigimu, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius beveik pusė didžiųjų gamyklų dirbo nuostolingai. Tuo tarpu oficialūs duomenys rodo, kad gegužę plieno gamyba šalyje buvo mažiausia nuo 2019 m., o pramonės pirkimo vadybininkų indeksas rodo, kad birželį ji vėl susitraukė, nors užsakymų padaugėjo.
Mažas pramonės pelningumas trunka jau beveik metus, sakė asociacijos pirmininko pavaduotojas Luo Tiejun. Tačiau „plieno gamybai reikalingos žaliavos vis dar išlieka palyginti aukštame lygmenyje“, pridūrė T. Luo.
Plieno armatūros – produkto, naudojamo statybose – neatidėliotina kaina šiais metais nusmuko daugiau nei 8 proc., o geležies rūdos ateities sandoriai Singapūre per tą patį laikotarpį nukrito apie 3 proc.