„Kuo daugiau tu parduodi, tuo daugiau prarandi pinigų, tad kokia to prasmė? – samprotauja C. Fengas, kuriam priklauso prekybos įmonė „Vita Leisure Co.“, esanti Linhajaus mieste, rytinėje Kinijoje. – Nesuprantu tų, kurie sako, kad mes esame naudos gavėjai. Mes esame aukos!“
C. Fengo įmonė, kurios metinės pajamos siekia apie 5 mln. JAV dolerių, yra viena iš maždaug milijono smulkių ir vidutinio dydžio gamintojų ir prekybos verslovių, kurios sudaro Kinijos eksporto stuburą. Ir nors užsakymų plūstelėjo, Kinijos ekonomikai sparčiai atsigaunant nuo koronaviruso krizės padarinių, C. Fengui ir kitiems verslininkams didelį rūpestį kelia pašokusi juanio vertė, smarkiai pakilusios transportavimo kainos ir darbo jėgos trūkumas, – būtent šie minėti veiksniai skaudžiai smogė ir taip jau skystiems jų pelnams.
Padariniai gali pakirsti Kinijos augimą ir padidinti spaudimą pasaulinei infliacijai. Kai kurioms gamykloms jau dabar dirbant nuostolingai, savininkai gali būti priversti didinti kainas, o to jie nebuvo linkę daryti iki viruso pandemijos, net jeigu darbo jėgos ir žemės sąnaudos padidėjo. Be to, jie mažai suinteresuoti plėsti pajėgumus – investicijas, kurios yra būtinos Kinijos vyriausybei, kad ši galėtų įgyvendinti savo planą sukurti stipresnę vidaus rinką.
Sulig Kinijos atsigavimu nuo viruso pandemijos, kilo daugybė problemų šalies gamintojams. Klestinti gamyba apsunkino elektros tiekimą kai kuriuose rajonuose, priversdama gamyklas pirkti savo generatorius. Pasaulinėje krovinių pervežimo pramonėje vis dar jaučiamas chaosas dėl pandemijos, dėl konteinerių stygiaus transportavimas vilkinamas, didėja kainos. O darbo jėgos pasiūla smarkiai apribota. Po praėjusių metų pirmąjį ketvirtį įvestų karantinų dirbančių Kinijos migrantų populiacija pernai sumažėjo daugiau nei penkiais milijonais.
„Gamyklos varžosi viena su kita dėl kvalifikuotų darbininkų, – sako C. Fengas, pridurdamas, kad aliuminio suvirintojų atlyginimai padidėjo kone trigubai. „Būti vadovu šiandien yra nelengva. Mes tampame darbininkų įkaitais.“
Bet tikrasis žudikas – valiuta. Kinijos juanis, dar žinomas kaip ženminbi, nuo birželio pabrango daugiau nei 10 proc. JAV dolerio atžvilgiu, ir dabar sudaro 6,48 juanio už JAV dolerį. Tai nusmukdė pelningumą, nes didžioji dauguma eksportuotojų ima mokestį doleriais, bet tiekėjams ir personalui moka juaniais. Dėl atsiradusio trijų mėnesių tarpo tarp sąskaitų išrašymo ir mokėjimų, per kurį JAV dolerio vertė smuko, daugelio eksportuotojų pelningumas nukrito iki kone nulinio lygio.
„Esu labai susirūpinęs, – sako C. Fengas, kuris šiuo metu kai kuriuos produktus parduoda nuostolingai ir planuoja šiais metais didinti kainas. – Aš džiaugiuosi, kad mano šalies ekonomika stipri, bet stiprus ženminbi yra katastrofa eksportuotojams.“
Pramonės pelningumo augimas linkęs lėtėti, kai juanis per metus JAV dolerio atžvilgiu pakyla daugiau nei 6,5 proc., rodo „Standard Chartered Plc.“ atliktas tyrimas.
Jeigu eksportuotojai, reaguodami į juanio vertės kilimą, pakels kainas doleriais, tai gali pakenkti jų prekių paklausai, bet jeigu jie sutiks su mažesniu pelningumu, jie neturės pinigų investuoti į naujus pajėgumus. Bendros gamintojų investicijų apimtys Kinijoje 2020 metais sumažėjo daugiau nei dviem procentais.
Pekinui, bandant šiais metais riboti investicijas į nekilnojamąjį turtą, yra svarbu, kad gamintojai leistų daugiau lėšų, taip paskatindami ekonominį augimą. Situaciją apsunkina dar vienas veiksnys: mokesčių lengvatos, suteiktos smulkioms verslovėms 2020 metais siekiant padėti joms įveikti koronaviruso pandemijos sukeltus padarinius, jau po kelių mėnesių nustos galioti.
Vienas iš eksportuotojų privalumų yra tas, kad net jeigu jie padidins kainas, pirkėjai gali neturėti kito pasirinkimo kaip tik su tuo sutikti, nes alternatyvų jie turi mažai.
„Kitos šalys vis dar jaučia pandemijos poveikį, priešingai nei Kinija, – sakė Anthony‘is Hungas, Hangdžou veikiančios įmonės „Dicheng Technology Co. Ltd.“, eksportuojančios vonios spinteles į Lotynų Ameriką, Pietryčių Aziją ir Artimuosius Rytus, pardavimų vadybininkas. – Pandemija turi ilgalaikį teigiamą poveikį Kinijai, nes mes demonstruojame savo patikimumą tokioms konkuruojančioms šalims kaip Indija.“
Stipresnė pasaulio ekonomika 2021 metais palaikys kiniškų prekių paklausą. Jeigu visa tai ir toliau plės Kinijos prekybos perteklių, juanis išlaikys savo pranašumus ar net kils, „ir infliacija pereis likusiam pasauliui“, sako „Pantheon Macroeconomics“ analitikai. „Infliacinis atsigavimas per artimiausius porą metų greičiausiai bus žymus“, – sako analitikai.
Net esant valiutos spaudimui, eksporto augimas veikiausiai išliks stiprus paraleliai vykstant vakcinacijos procesui, kuris turėtų padėti sustiprinti pasaulio ekonomiką.
„Pasaulinės paklausos atsigavimas turėtų gerokai nusverti stipresnės valiutos poveikį, – sako Qu Hongbinas, „HSBC Holdings Plc.“ Kinijos skyriaus vyriausiasis ekonomistas, prognozuojantis, kad Kinijos eksportas 2021 metais, lyginant su praėjusias metais, šoktelės 7,9 procento.
Ilgesnio atsigavimo pareikalaus pasaulinės logistikos pramonė, susidurianti su daugybe problemų, kurios, eksportuotojų prognozėmis, kamuos ją didžiąją 2021 metų dalį. Verslovėms tenka laukti, kol galiausia sulaukia konteinerių, o pagrindiniuose pasaulio uostuose dėl pandemijos ribojimų susidaro grūstys.
„Konteineriai, kuriuos mes eksportuojame, stringa visuose pasaulio kampeliuose ir negali grįžti laiku, nes pandemija kitose užsienio valstybėse vis dar siaučia ir visos procedūros, nuo muitinės formalumų ir logistikos iki sandėliavimo, yra labai neefektyvios, – sako Markas Ma, kuriam priklauso Šendžene įsikūrusi įmonė „Seabay International Freight Forwarding Ltd.“, prižiūrinti prekių pardavimą per tokias platformas kaip „Amazon.com Inc.“.
Net jeigu transportavimo kainos paprastai yra apmokamos importuotojų, chaosas verčia kai kurias kinų gamyklas, norinčias išlaikyti konkurencingumą, mažinti kainas.
„Šiuo metu transportavimas sudaro daugiau nei 20 proc. visų sąnaudų, – sako Alexas Li, dirbantis pardavimų vadybininku Hangdžou esančioje įmonėje, kuri 2020 metais persiorientavo nuo kosmetikos produkcijos prie veido kaukių ir testavimo komplektų.
Ir jeigu viso to negana atbaidyti Kinijos eksportuotojus nuo naujų investicijų, egzistuoja dar vienas veiksnys: ilgalaikis pasaulinės politikos spektras.
Šalies viduje Pekinas užsiminė norintis sumažinti priklausomybę nuo eksporto kaip dalį „dvigubos apyvartos“ strategijos, taip leisdamas suprasti, kad nėra linkęs padėti žemo technologinio išsivystymo eksportuotojams. Užsienyje, Donaldo Trumpo išprovokuotas prekybos karas turėjo seisminį poveikį gamintojų pasitikėjimui, o naujojo prezidento Joe Bideno paskirtieji pareigūnai leidžia suprasti, kad laikysis labiau konfrontacinio požiūrio Pekino atžvilgiu, palyginti su B. Obamos administracija.
„Jūs nežinote, kaip pasikeis tarptautinė politika, – sako „Dicheng“ pardavimų vadybininkas A. Hungas, kurio įmonė planuoja trauktis nuo gamybos. – Po beprotiškos D. Trumpo kadencijos mes pamatėme, kaip užsienio politika gali pasikeisti akimirksniu.“
Tuo tarpu A. Hungas jau artimiausiu metu susidurs su krize, kuri turi poveikį visai Kinijos pramonei, – metinėmis kinų Naujųjų metų atostogomis, kai darbuotojai tradiciškai grįžta į savo gimtuosius miestus. Vis įsiplieskiant naujiems protrūkiams kai kuriose šalies dalyse, gamyklų savininkai nerimauja, kad darbininkai galbūt nenorės arba negalės grįžti po atostogų, sukeldami užsakymų įvykdymo trikdžius, o tai būtų tikra katastrofa, jeigu juanio vertė ir toliau kristų.
„Jeigu darbuotojai įstrigs savo regionuose dėl karantinų, jie galės grįžti tik daug vėliau, – sako A. Hungas, kurio bendrovė nusprendė per atostogas pasamdyti laikinus darbuotojus iš kitų gamyklų už didesnį atlygį ir apgyvendinti juos viešbučiuose, taip tikėdamasi išlaikyti gamybinių linijų darbą.
„Laikini darbuotojai yra daug brangesni, bet jeigu galėsime išsiųsti prekes iš anksto ir nepatirsime nuostolių dėl valiutos kursų, jau uždirbsime daugiau pinigų, – sakė jis. – Mes dalyvaujame lenktynėse su valiutos kursu.“