Taip yra todėl, kad daugelis keliautojų vyksta vadinamųjų darbostogų, kurios yra dalis stiprėjančios tendencijos, kai hibridinio darbo idėja suprantama šiek tiek per daug pažodžiui. Tai vis dažniau pasitaikanti „darbo iš bet kur“ sistema, kuri įrodo, kad tarp apmokamų ir neapmokamų atostogų susidaro nepagrįsta takoskyra.
Tai vyksta dėl trijų priežasčių.
Pirma, kultūros normų kontekste amerikiečiai mano, kad laisvadieniai yra skirti nevykėliams. Gerri, viena iš pagrindinių veikėjų itin sėkmingoje HBO dramoje apie amerikiečių verslo dinastiją „Palikimas“ („Succession“), taip apibūdino Europos verslo konkurentą: „Jie išlepę. Įsikibę į savo socialinės apsaugos tinklą. Sergantys atostogų manija ir nemokama sveikatos priežiūra. Mes užauginti vilkų.“ Nenuostabu, kad čia mažiau nei pusė darbuotojų išnaudoja atostogas, be to, Jungtinės Valstijos gerokai atsilieka nuo daugelio išsivysčiusių šalių siūlydamos minimalias kasmetines atostogas.
Amerikoje „sergama“ ne tiek atostogomis, kiek jų fobija, – ši problema atsirado dar ankstyvojoje pramonės eroje. Prieš keturiasdešimt metų žurnale „Industrial Relations Law Journal“ publikuotame straipsnyje apie atostogų politiką neapsieita be kandžių remarkų: „Šalys yra linkusios į dviprasmiškas nuostatas dėl teisės į atostogas.“ Vilkams nereikia atostogų, peršasi toks argumentas.
Antra, gana nuoširdžiai stengiamasi nuraminti tuos žmones, kurie tiesiog negali pakęsti darbo vien biure. Japonijos oro linijos „Star“ pristatė sistemą „Star Pass“, skirtą pritraukti vietinius keleivius, kurie į Tokiją ir iš jo skraido tiek darbo, tiek poilsio tikslais. Nors tai nėra visiška naujiena – dar 2017 metais vienas naujienų agentūros „Bloomberg“ kolega žurnalistas klausė skaitytojų, ar jie „pavydi lėšų nestokojantiems draugams, kurie ‚dirba iš namų‘ paplūdimio namelyje Hamptonse?“ – ši idėja įgavo pagreitį po „Covid-19“ pandemijos.
Kaip kad rašiau rugsėjo mėnesį šioje skiltyje: „Pandemija tylų murmėjimą dėl lankstaus darbo pavertė riaumojimu.“ Šis riaumojimas nesiliauja, nes signalizuoja apie norą užtikrinti gyvenimo ir darbo pusiausvyrą.
Bet trečioji priežastis yra mažiau siejama su geriausiomis paskatomis nei antroji ir labiau atitinka pirmąją. Darbostogų tendencija gali būti gudrus būdas priversti žmones dirbti net tada, kai jiems reikia „atsijungti“.
Vyksta karas per tarpininkus tarp stresų kamuojamų vadovų, mėginančių patenkinti akivaizdų darbuotojų laisvės poreikį ir kartu aiškų vadovybės reikalavimą dėl prezenteizmo ir darbų stebėsenos. Galbūt tai paaiškina, kodėl kas penkta JAV bendrovė neturi skaidrios hibridinio darbo politikos. Tačiau ne tik „išlepę“ europiečiai visame pasaulyje diegia lankstaus darbo grafikus. Kenija yra viena iš naujausių šalių, kuri ketina tai daryti ir kur centrinis diskusijų objektas – „teisė atsijungti“.
Štai tiek apie seną asmeninio gyvenimo ir darbo atskyrimą, kurį 1960 metais išgarsino šokoladinio batonėlio „Mars“ televizijos reklama su šūkiu „Batonėlis ‚Mars‘ per dieną padės jums dirbti, ilsėtis ir žaisti“.
Kaip nuolatiniai šios skilties skaitytojai žino, esu aktyvus didesnio lankstumo darbo vietoje šalininkas – tiek lankstaus požiūrio, tiek lanksčios praktikos, susijusios su darbo atlikimo laiku ir vieta. Taip pat pasisakau už griežtas priemones prieš kai kurias nesąžiningas (ir nesveikas) gudrybes: pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje žmones ganėtinai papiktino nauji nikotino maišelių bendrovės „Hyapp“ tyrimai, parodę, kad vidutinis rūkalius per dieną padaro 20 minučių mokamą pertrauką, o tai sudaro trisdešimt devynias valandas per metus – maždaug visą savaitę papildomų atostogų.
Vienam dalykui aš tikrai nepritariu: neatitikimui tarp faktinio laiko, skirto „pakrauti baterijas“ ir pailsėti, ir darbo lanksčiu grafiku. Taip, technologijos padeda visada būti budriu režimu: praėjusių metų pabaigoje asmeninių ir stacionarių kompiuterių pardavimai smuko daugiau nei 25 proc., o pasaulinė nešiojamųjų kompiuterių rinka iki 2030 metų turėtų išaugti 4 proc. (Azijoje – daugiau nei 5 proc.) iki 234 mlrd. JAV dolerių. Ir taip, patogu, kai galima šiek tiek padirbėti vienur ar kitur ir nebūti priverstam išnaudoti atostogų dienų.
Tačiau juk kažkada palikdavote savo darbo stalą ir darbastalį. Atėjo laikas atkurti šią ribą su savo nešiojamuoju kompiuteriu. Bent jau retkarčiais.
