Epidemija, prasidėjusi Kinijos Hubėjaus provincijos gilumoje, sparčiai plinta. Šiuo metu fiksuojami dideli protrūkiai įvairiose šalyse, nuo Pietų Korėjos iki Italijos bei Irano, pranešama apie pirmąsias aukas Amerikoje. Iškilo rimtų ekonominių padarinių rizika, įskaitant recesijas Jungtinėse Valstijose, euro zonoje ir Japonijoje, lėčiausią per visą istoriją augimą Kinijoje ir prarastus pajėgumus iš viso už 2,7 trilijono dolerių. – šis rodiklis prilygsta visam Jungtinės Karalystės (JK) bendrajam vidaus produktui (BVP).
Toks scenarijus – ekstremaliausias iš visų keturių, kuriuos parengė „Bloomberg Economics“, remdamasi patirtimi Kinijoje ir užsikrėtimo atvejų pasiskirstymu kitose šalyse, rizikų pasaulinėms tiekimo grandinėms įvertinimu ir plataus masto pasaulinės ekonomikos modeliu.
Kinijos verslo apžvalga: augimas smunka
Pirminis mūsų analizės atspirties taškas yra įvykiai Kinijoje, kur automobilių pardavimai smuko 80 proc., keleivių srautas sumažėjo 86 proc., lyginant su įprastu lygiu, verslo įmonių apžvalgos fiksuoja rekordiškai žemus rodiklius. Kitais žodžiais, šalies ekonomika praktiškai sustojo.
„Bloomberg Economics“ vertinimu, BVP augimas pirmąjį 2020 metų ketvirtį, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, sulėtėjo iki 1,2 proc. – tai būtų silpniausias prieaugis per visą šalies teritoriją. Jeigu Kinija kovo mėnesį greitai neatsistos ant kojų, netgi tokios prognozės gali atrodyti optimistinės.
Scenarijus 1: pagrindinis smūgis Kinijai ir žalos pasklidimas į kitas pasaulio šalis
Likusio pasaulio ekonomikoms Kinija yra labai svarbi kaip paklausos ir pasiūlos šaltinis, ir yra finansinių rinkų dėmesio centre.
- 2019 metais Kinijos importas siekė 2,1 trln. JAV dolerių.
Nuo „Starbucks“ latės kavos iki „Yum“ traškios keptos vištienos, pardavimai Kinijoje krauna pagrindinį pelną tarptautinėms bendrovėms. O sustojęs kinų turizmas smogia visiems, nuo Pietų Azijos paplūdimio kurortų iki Paryžiaus butikų.
- Kinija yra didžiausia pagamintų dalių gamintoja.
Kai Kinijos gamyklos užsidaro, rasti dalių, būtinų įvairiausiai produkcijai, nuo „Apple“ išmaniųjų telefonų iki statybos įrangos, tampa daug sudėtingiau.
- Poveikis atsilieps ir smulkiajam verslui.
- Kinijos sukrėtimai ir anksčiau yra paveikę pasaulines finansines rinkas, pavyzdžiui, 2015-aisiais, kai netikėtai nuvertėjo juanis. Panaši situacija kartojasi ir dabar, plintant koronavirusui, ir dar platesniu mastu, kai visame pasaulyje pinga vertybiniai popieriai ir nukenčia namų ūkių gerovė bei verslo pasitikėjimas.
Jeigu Kinija sugebės greitai sukontroliuoti protrūkį, ir pasaulio gamyklos atgaivins savo veiklą antrąjį ketvirtį, tuomet poveikis likusiai pasaulinei ekonomikai galės būti pažabotas.
Tokia galimybė reali. Tyrimas, kurį atliko „made-in-China.com“ – viena iš pagrindinių platformų, jungiančių kinų tiekėjus ir pasaulio pirkėjus, – nustatė, kad iki vasario pabaigos 80 proc. gamybos įmonių atnaujino operacijas. Anot generalinio direktoriaus Li Lei, iki balandžio pabaigos gamybos pajėgumai turėtų grįžti į normalų lygį. Jei taip nutiktų, rimtą sukrėtimą, patirtą per pirmuosius šešis metų mėnesius, turėtų pakeisti atsigavimas antrąjį pusmetį.
Prieš mėnesį epidemija, daugiausia purčiusi tik Kiniją, kitoms ekonomikoms kenčiant dėl šalutinio poveikio, bet ne dėl viruso protrūkių savo šalyse, atrodė kaip pagrindinis tikėtinas scenarijus. Kovo pradžioje, kai kitos šalys ėmė skelbti apie vis daugėjančius užsikrėtimo atvejus – per 6000 atvejų Pietų Korėjoje, 4000 – Italijoje, šimtus Japonijoje, Vokietijoje bei Prancūzijoje, – ir apie padidėjusį susirūpinimą Jungtinėse Valstijose, situaciją Kinijoje jau imta vertinti optimistiškai.
Tiesa ta, kad nė vienoje kitoje šalyje neužfiksuota tiek daug užsikrėtimo virusu atvejų kaip Kinijoje – 80 000, ir kad demokratinės valstybės galėjo priešintis tokioms apribojimo priemonėms, kokių ėmėsi Kinija, uždariusi provinciją su 60 mln. gyventojų. Nors ne tokie griežti metodai galėjo padidinti galutinę kainą visuomenės sveikatai, jis galimai turėjo mažesnį trumpalaikį poveikį ekonomikai.
Scenarijus 2: protrūkiai sukelia vietos trikdžių
Kas nutiks, jei problema įgaus dar rimtesnį mastą? Pagal antrąjį scenarijų darome prielaidą, kad Kinijai prireiks daugiau laiko sugrįžti į įprastas vėžes – prognozuojamas „U“ formos atsigavimas vietoj „V“. „Net kai gamyklos atnaujina darbą, ne visos problemos išsprendžiamos, – sakė „Made-in China.com“ vadovas Li Lei. – Daugelis gamyklų neturi pakankamai inventoriaus, prekių atsargų... tiekimo grandinės kliūtys riboja gamybos pajėgumus.“
Mes taip pat darome prielaidą, kad smūgis bus suduotas ir kitoms didelėms ekonomikoms – be Kinijos, – kuriose užregistruota daugiausia užsikrėtimų virusu atvejų , tai yra Pietų Korėjai, Italijai, Japonijai, Prancūzijai ir Vokietijai. Mūsų paskaičiavimais, pasaulinis 2020 metų augimas gali nusmukti iki 2,3 proc., žemiau nei rodo prieš protrūkį skelbtos konsensusinės prognozės – 3,1 procento.
Scenarijus 3: plačiai paplitęs užkratas
Dar blogesnis scenarijus?
Pagal trečią scenarijų mes numatome dar rimtesnį smūgį Pietų Korėjai, Italijai, Japonijai, Prancūzijai ir Vokietijai, taip pat kiek mažesnį sukrėtimą visoms toms šalims, kurios pranešė apie bet kokį užsikrėtimų skaičių savo šalyje nuo kovo pradžios, įskaitant Jungtines Valstijas, Indiją, Jungtinę Karalystę, Kanadą ir Braziliją; tai reiškia, kad visų dešimties didžiausių pasaulio ekonomikų, kovojančių su viruso plitimu šalies viduje, augimas lėtėja.
Scenarijus 4: pasaulinė pandemija
Ir dar blogiau?
Kad įvertintume ekonominį pasaulinės pandemijos poveikį, darome prielaidą, kad visos į mūsų modelį įtrauktos šalys išgyvena sunkų sukrėtimą – prilygstantį tam augimo nuosmukiui, kurį Kinija patiria pirmąjį ketvirtį.
Jei taip nutiktų, pasaulinis metinis augimas nusiristų iki nulinio lygio. Jungtinės Valstijos pagal susitraukimą susilygintų su situacija euro zonoje ir Japonijoje, – tuo galimai pakeisdamos prezidento rinkimų dinamiką. Kinijos ekonomika augtų tik 3,5 proc. tempais – lėčiausiai nuo 1980 metų, kai Deng Xiaopingo reformos buvo tik pradėtos vykdyti. Pasauliniu mastu gamybinių pajėgumų būtų prarasta už 2,7 trilijono dolerių.
Kiti prognozuotojai taip pat skambina pavojaus varpais.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) sumažino savo pasaulinio augimo prognozes nuo 2,9 iki 2,4 proc., ir perspėjo, kad šis rodiklis gali būti sumažintas iki 1,5 procento. „Goldman Sachs“ prognozuoja pasaulinį susitraukimą pirmąjį metų pusmetį. Naujausios Kinijos pirmojo ketvirčio BVP prieaugio prognozės svyruoja nuo 5,5 iki -0,5 proc., ir tokie svyravimai tik pabrėžia didelio masto netikrumą.
Politikos kurso tyrimuose dar iki koronaviruso protrūkio nurodytos net pesimistiškiausių prognozių rizikos. Pasaulio banko (PB) 2006 metų ataskaitoje įvardinta rimtos gripo pandemijos galima kaina – 4,8 proc. pasaulinio BVP; toks staigus kritimas prilygtų nuosmukiui, fiksuotam 2009 metais po finansų krizės.
Krizės epicentre Kinijos Liaudies bankas iki šiol sumažino bazines palūkanų normas tik 10 bazinių punktų ir nurodė kreditoriams taikyti švelnesnes priemones sunkumų krečiamiems verslo paskolų gavėjams, užuot apsunkinus problemą reikalaujant grąžinti neveiksnias paskolas. Kaimyninėje Korėjoje centrinis bankas ėmėsi panašių atsargumo priemonių – sušaukė neeilinį posėdį, nors ir nesumažino palūkanų normų tiek, kiek tikėjosi rinka. Banko valdytojas Lee Ju-Yeolas tikino matantis ribas, ties kuriomis pinigų politika galėtų funkcionuoti kovojant su virusu.
Toks požiūris, turintis tvirtą pagrindą ekonomikos vadovėliuose, vargu ar padės Lee Ju-yeolui pritraukti daug bičiulių tarp investuotojų.
Virusas bent iš dalies sukelia pasiūlos trikdžius – uždaromos gamyklos, darbuotojai verčiami likti namie. Politikos formuotojai ne kažin kuo čia gali pagelbėti. Palūkanų normų mažinimai ir didesnės išlaidos padės padėti pamatą trapioms finansų rinkoms ir atgaivinti paklausą, kai pasibaigs krizė. Protrūkio piko metu skatinamosios priemonės rizikuoja pakurstyti infliaciją nepagreitinant augimo – tuo problemą tik apsunkindamos, užuot ją spręsdamos.
O kur dar istoriškai žemas palūkanų normų lygis pasaulio mastu, ir aukštas skolų mastas – visa tai riboja erdvę manevrams, – tad aišku, kodėl ekonomikos politikos formuotojai, kaip ir visi kiti pasaulyje, tikėsis, kad protrūkį greitu metu pavyks sukontroliuoti. Jų pačių turimos priemonės nėra tinkamos šiai misijai įgyvendinti.