Nesusekamas Irano tanklaivių laivynas kelia didžiausią paslaptį naftos rinkoje

Tuo metu, kai vienas Irano tanklaivis pritraukia viso pasaulio dėmesį, rimtiems naftos rinkos žinovams ramybės neduoda dar didesnė paslaptis: kitų Irano laivyno laivų „medžioklė“.

Paieška paskatino griebtis išradingesnių laivų buvimo vietos nustatymo būdų ir pakurstė skirtingą požiūrį į slaptą žaliavinės naftos gabenimą į pasaulio rinkas. Taip nutiko dėl to, kad nuo šių metų, kai buvo sugriežtintos sankcijos, laivai dažniausiai „išnykdavo iš akiračio“, išjungdami atsakiklius, kurie padeda nustatyti jų buvimo vietą.

„Iranas – juodoji dėžė, bet kartu ir nėra juodoji dėžė“, nes yra būdų atskleisti slaptus veiksmus, sakė Devinas Geogheganas, bendrovės „Genscape Inc.“ iš Denverio (Kolorado valstija) pasaulinių naftos žvalgybos operacijų vadovas. „Iranui tiesiog geriau sekasi savo naftą perduoti į kitų žmonių rankas – arba į savo pačių skardines talpyklas – nei kas galėjo numanyti.“

Nutraukęs ankstesnį susitarimą dėl Irano branduolinės programos, JAV prezidentas Donalda Trumpas varžo prekybą, spausdamas Teheraną priimti kitokį susitarimą. Konfliktas sukėlė seriją priešiškų reakcijų, nuo išpuolių prieš Saudo Arabijos tanklaivius iki JAV bepiločio žvalgybos lėktuvą numušimo.

Nors JAV valstybės departamentas siekia sumažinti Irano eksportą iki „nulio“, Irano naftos ministras Bijanas Zanganehas primygtinai tvirtina, kad jo šalis „dieną naktį pluša“, kad prekyba nenutrūktų, ir turi keletą slaptų planų tam pasiekti.

Bendrovės, stebinčios situaciją Irane, sutaria bent jau vienu klausimu: kad JAV dar nepasiekė savo tikslo – nafta toliau gabenama. Bet kadangi naudojami skirtingi vertinimų metodai, analitikų nuomonės skiriasi dėl transportuojamų kiekių. Paros eksportas galėtų siekti iki poros šimtų tūkstančių barelių per parą, arba viršyti milijoną barelių per parą, koks buvo užfiksuotas per ankstesnį sankcijų įvedimo laikotarpį, dar vadovaujant D. Trumpo pirmtakui Barackui Obamai.

Išpūsti duomenys?

„Iranas slapukauja, kaip ir paprastai per pastaruosius keturiasdešimt metų, – sakė Danielis Gerberis, Ženevoje įsikūrusios laivybos stebėjimo įmonės „Petro-Logistics SA“ vykdomasis direktorius. – Naftos pramonėje esama pačių įvairiausių jų eksporto vertinimų, įskaitant ir seriją apskaitos problemų, dėl kurių atsiranda klaidingi daug didesni skaičiai.“

Iranas šiuo metu tiekia vos trečdalį to kiekio, kurį parduodavo per ankstesnį sankcijų įvedimo laikotarpį, sakė D. Gerberis. Kai kurie kiti vertinimai yra išpūsti, nes į skaičiavimus įtraukta visa nafta, pakrauta į tanklaivius ar patalpinta vidaus saugyklose, o ne tik tas naftos kiekis, kuris buvo išgabentas į užsienio rinkas, pažymėjo įmonės „Petro-Logistics SA“ vykdomasis direktorius.

„D Trumpo administracija sėkmingai neregėtu mastu riboja Irano eksportą“, teigia D. Gerberis, pažymėdamas, kad „Petro-Logistics“ gali surinkti išsamią informaciją apie atskirų krovinių kiekius ir žaliavinės naftos rūšį, kaip ir apie šalis, kurios juos perka.

Kai kuriems Irano apžvalgininkams svarbiausia yra komerciniai palydoviniai vaizdai. „Kpler“, Paryžiuje įkurta analitinė įmonė, sugretina tokius vaizdus su kita informacija, tokia kaip muitinės duomenys ir uostų agentūrų teikiamos ataskaitos. Įmonės vertinimu, Iranui pavyko išlaikyti ribotus srautus į Kiniją, didžiausią savo klientę, ir dalį srautų į Turkiją bei Siriją. Irano tanklaivis „Adrian Darya 1“, atsidūręs pasaulio dėmesio centre, kai liepos pradžioje britų pajėgų buvo sulaikytas prie Gibraltaro, neseniai siuntė signalą apie savo buvimo vietą šalia Sirijos krantų, bet vėliau dingo iš palydovinio ryšio siųstuvų radarų.

Pasak „Kpler“ analitikės Samah Ahmed, Iranas griebiasi įvairiausių būdų, kad tik nebūtų susektas.

D. Trumpo daromas spaudimas

Vis dėlto eksportas didžiąja dalimi buvo pristabdytas: nuo tada, kai D. Trumpas pasitraukė iš branduolinio susitarimo 2018 m. gegužę, eksporto mastas sumažėjo 90 proc., iki vos 400 000 barelių per parą, informuoja „Kpler“.

„Tikslas sumažinti Irano eksportą iki nulinio lygio niekad nebuvo įgyvendintas“, – sakė įmonės analitikas Homayounas Falakshahis. Vis dėlto „akivaizdu, kad D. Trumpo administracija labai sėkmingai darė maksimalų spaudimą“, pažymėjo analitikas.

Faktinės apimtys, kurias Iranas parduoda už grynus pinigus, yra greičiausiai net mažesnės, teigia Sara Vakhshouri, Vašingtone veikiančios konsultacinės įmonės „SVB Energy International“ vadovė.

Dalis krovinių parduodama norint grąžinti skolas Kinijai, kita krovinių dalis keliauja į ten esančias muitinės saugyklas apeinant muitinės kontrolę, o tai reiškia, kad ši dalis ir toliau priklauso Iranui. Dėl to bendrieji pardavimai liepą galėjo siekti vos 100 000 barelių per parą, sakė įmonės vadovė.

Tuo tarpu bendrovės „Genscape Inc.“ vertinimai skiriasi. Jos atstovas Devinas Geogheganas, užuot naudodamasis palydoviniais tanklaivių judėjimo vaizdais, naudojasi palydovinėmis dujų deginimo naftos telkiniuose nuotraukomis, kad išmatuotų ten vykdomos veiklos lygį ir apskaičiuotų gamybos mastą. Iranas ir toliau gręžia „visų greičiu“ naujuose telkiniuose Vakarų Karūno regione, sakė D. Geogheganas.

„Genscape“ vertinimu, bendra žaliavinės naftos ir kondensato gamyba nuo 2018 metų pirmojo ketvirčio sumažėjo tik 15 proc., ir šiuo metu gali siekti iki 3,9 mln. barelių per parą, o eksporto apimtys – nuo maždaug 500 000 iki vieno milijono barelių per parą. Ši papildoma produkcija nebūtinai yra parduodama ir panašu, kad yra gabenama į saugyklas tiek sausumoje – įskaitant požemines talpyklas, kurios nėra plačiai pripažįstamos, – tiek jūroje.

Todėl nuostabą keliantis Irano naftos pramonės gebėjimas atsigauti gali ilgai netrukti. Saugykloms prisipildžius, gamybos apimtis tektų mažinti.

„Vienu momentu jie atsitrenks į mūro sieną, ir gamybą vėl teks stabdyti.“