Komunistų partijos Politbiuras paragino šalį įvykdyti šiems metams numatytus ekonominius tikslus, – toks reikalavimas gali sustabdyti šalies spyriojimąsi įvesti didelio masto skatinimo priemonių programą.
Jeigu tokiu atveju būtų iš esmės sušvelninta pinigų politika ir išplėstos vyriausybės išlaidos, pagrindinės prekybos partnerės, nukentėjusios nuo smūgio eksportui, tiekimo grandinėms, žaliavinėms prekėms bei turizmui, gali patirti trumpalaikį skausmą, kuris turėtų greit atlėgti.
Ekonominis sukrėtimas, manoma, bus dominuojanti diskusijų tema per šią savaitę Rijade (Saudo Arabija) vyksiantį G20 viršūnių susitikimo Finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susibūrimą. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgijeva penktadienį užsiminė, kad gali prireikti „sinchronizuotų ar, net dar geriau, koordinuotų priemonių pasaulio ekonomikai išgelbėti.“
Daug kas priklauso nuo to, kuriuos svertus pasitelks Kinija. Tarp trumpojo laikotarpio variantų reiktų paminėti tolesnį finansavimo normų mažinimą ir didesnes mokesčių lengvatas smarkiai nukentėjusiems sektoriams. Kol kas tebeakcentuojama būtinybė „neperspausti“, nors yra ženklų, jog toks ryžtas pamažu slopsta.
Kinijos centrinis bankas gali toliau mažinti dalį indėlių, kuriuos bankai turi išlaikyti kaip atsargas. Vietos vyriausybėms leidžiama paspartinti obligacijų pardavimus siekiant finansuoti infrastruktūros – tokios kaip greitkeliai ir sveikatos priežiūros įstaigos – projektus.
Įvairių bankų – nuo „Goldman Sachs Group Inc.“ iki „UBS Group AG“ ir „BNP Paribas SA“ – ekonomistai prognozuoja daugiau politikos švelninimo priemonių ateityje.
Kaip rodo naujienų agentūros „Bloomberg“ atlikta apklausa, naujausiomis prognozėmis, realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais išaugs 5,8 proc., kai tuo tarpu sausį jo prieaugis siekė 5,8 procento. Tai būtų silpniausias augimas per tris dešimtmečius.
Neaišku, ar pareigūnai iš tikrųjų sušvelnins savo griežtus suvaržymus skolinimuisi ekonomikoje, kurios bendra skola artėja link 300 proc. nacionalinio BVP ir kurios finansinis stabilumas tampa politiniu prioritetu.
„Kinijos prekybos partnerėms svarbiausias yra ne tiek pati Kinijos skatinimo programos struktūra, kiek tokios programos gebėjimas atspindėti finansinio sukrėtimo ypatybes“, – sakė Nathanas Sheetsas, buvęs Federalinio atsargų banko (FED) pareigūnas, šiuo metu einantis „PGIM Fixed Income“ vyriausiojo ekonomisto pareigas.
Kinijos efektas
„HSBC Bank Plc.“ ekonomistai, vadovaujami Janet Henry, prognozuoja, kad smūgis pajamoms iš turizmo skaudžiausiai kirs Azijai. Jie taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Kinijos vaidmuo pasaulinės elektronikos tiekimo grandinės centre užvilkins bebundantį atsigavimą po užsitęsusio nuosmukio. Į Aziją sufokusuotas kreditorius, faktiškai dėl Kinijos efekto sumažino savo 2020 metų pasaulio BVP prognozę nuo 2,5 iki 2,3 procento.
„Bloomberg Economics“ vyriausiojo ekonomisto Tomo Orliko analizė rodo, kad šiame kontekste Australija, Pietų Korėja, Japonija, Singapūras, Honkongas ir Tailandas yra vienos iš labiausiai pažeidžiamų regione, tuo tarpu Brazilija, Vokietija ir Pietų Afrika pirmauja pasaulinio pažeidžiamumo sąraše.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pabrėžė, kad smūgis augimui turės trumpalaikį poveikį, ir, siekdamas patikinti, kad neigiami padariniai bus suvaldyti, pasitelkė tokias priemones, kaip pusvalandžio trukmės telefono skambutis Malaizijos premjerui Mahatirui Mohamadui.
Dėl vieno dalyko neramu: kadangi Kinija išgyvena sukrėtimą produkcijos realizavimo sferoje, sutrikdžiusį gamybą bei prekių paskirstymą, tradicinių skatinimo priemonių, tokių kaip mažesnės palūkanų normos arba didesnės valstybės išlaidos, gali nepakakti situacijai pakeisti iš esmės, teigia buvęs TVF vyriausiasis ekonomistas Olivijer Blanchard‘as.
„Padariniai likusiam pasauliui greičiausiai pasireikš dėl trikdymų tiekimo grandinėse ir poveikio įmonėms, esančioms už Kinijos ribų, – labiau nei dėl mažesnio eksporto į Kiniją, nes Kinijos ekonomika auga lėčiau“, – sakė O. Blanchard‘as. Azijos regiono šalių vyriausybės jau pasirengusios reaguoti.
Pasak Koichio Hamados, Japonijos premjero Shinzo Abės patarėjo, jeigu krizė pagilės, prireiks dar daugiau fiskalinių skatinamųjų priemonių.
Singapūras pasiruošęs paskelbti apie papildomus asignavimus, Malaizija jau kovą rengiasi pranešti apie skatinamąsias priemones, tuo tarpu Indonezija planuoja spartinti išlaidų didinimą.
Pasaulio mastu, politikos formuotojai, įskaitant TVF vadovę K. Georgijevą ir Federalinio atsargų banko pirmininką Jerome‘ą Powellą, tvirtina atidžiai stebintys viruso protrūkio neigiamus padarinius. Tarp besivystančių rinkų, Tailandas, Malaizija bei Filipinai jau sumažino savo bazines palūkanų normas, kitos regiono šalys gali pasekti jų pavyzdžiu.
Dėl to tiek daug dėmesio skiriama Kinijos reakcijai.
„Aš manyčiau, kad pasaulinė politikos reakcija trimis ketvirtadaliais priklausys nuo Pekino, ir ketvirtadaliu nuo likusio pasaulio“, – sako Genė Ma, Tarptautinių finansų instituto Kinijos tyrimų skyriaus vadovas.