JAV prezidentas Joe Bidenas ir Kongreso respublikonai nesutaria dėl 31,4 trilijono dolerių skolinimosi limito padidinimo. Tuo tarpu didžiausia JAV bankininkystės sektoriaus įtampa nuo 2008 m. finansų krizės pradeda riboti skolinimąsi.

Europoje infliacija nenori niekur trauktis, Vokietijos pramonės gamyba yra susitraukusi, o Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi ir toliau, tikintis naujų puolimo veiksmų.

Visame pasaulyje kyla streikai dėl darbo jėgos stygiaus ir didėjančių pragyvenimo išlaidų: streikuoja tiek traukinių mašinistai Jungtinėje Karalystėje, tiek Holivudo scenaristai. Orų modelis „El Nino“ grasina sutrikdyti pasėlių auginimą ir energijos gamybą. Visame pasaulyje mažėja produkcijos apimtys. Ir toliau tvyro įtampa tarp Kinijos ir JAV.

Su tokiu bauginančiu rizikos veiksnių deriniu susiduria Didžiojo septyneto šalių grupės finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai, ketvirtadienį Japonijos šiauriniame Nijigatos mieste pradėję tris dienas truksiančias derybas.

Nors tai ir neįtraukta į grupės derybų darbotvarkę, šiuo metu didžiausias JAV iždo sekretorės Janet Yellen rūpestis – skolos viršutinės ribos aklavietė. Nesugebėjimas išvengti įsipareigojimų nevykdymo pakenktų Vašingtono gebėjimui lyderiauti tarptautiniu mastu ir ginti JAV nacionalinį saugumą, sakė J. Yellen žurnalistams.

G7 Japonijoje

J. Yellen pridūrė, kad įsipareigojimų nevykdymas „paskatintų visuotinį nuosmukį“ ir „reikštų pavojų JAV lyderystei pasaulinėje ekonomikoje bei keltų klausimų dėl mūsų gebėjimo apginti savo nacionalinio saugumo interesus“.

Derybų darbotvarkėje numatyti įvairūs kiti klausimai: pasaulinės finansų sistemos stiprinimas, skolų atleidimas skurdesnėms šalims ir atsparesnių tiekimo grandinių kūrimas. Politikai taip pat aptars priemones, kuriomis būtų siekiama neleisti Rusijai išvengti sankcijų, atskirai minėjo J. Yellen ir Japonijos finansų ministras Shunichi Suzuki.

Derybų dalyviai (išskyrus Japoniją) taip pat aptars tebesitęsiančią kovą su infliacija, nes didžiausio per pastaruosius dešimtmečius palūkanų normų sugriežtinimo poveikis jau persiduoda realiai ekonomikai, o užsitęsęs politikos atidėjimas atsiliepia ir skolininkams, ir skolintojams.

Federalinis rezervų bankas užsiminė apie pertraukos galimybę, tačiau Europos centrinio banko prezidentė Christine Lagarde, atvirkščiai, ragina tikėtis tolesnio palūkanų normų didinimo, praėjusią savaitę įspėjusi, kad bankas išlieka „pririštas prie išsikelto tikslo“.

Net jei vasarą pasitvirtins tik kai kurie iš nuogąstavimų, tikėtina, kad prekiautojai, prognozuojantys, jog palūkanų normų didinimo ciklas iš esmės jau baigtas, bus teisūs. Ir atvirkščiai, jei politikos formuotojai sugebės išvengti spąstų ir išlaikys savo ekonomikas stabilias iki rudens, tai tik sukels naujų galvos skausmų.

„Artimiausio laikotarpio recesijos rizika yra padidėjusi, ir jei JAV bei kitų šalių ekonomikos ateinančiais mėnesiais susitrauks, tikėtina, kad kainų galia bus suvaldyta nesukeliant dilemos centriniams bankams“, – neseniai rašė Bruce’as Kasmanas, „JPMorgan Chase & Co.“ vyriausiasis ekonomistas.

G7

„Tačiau jei centriniams bankams pavyks šioje audroje išnaviguoti ir palaikyti ekonominę plėtrą, jie greičiausiai paskatins jau vykstantį infliacijos proceso pokytį ir bus spaudžiami iš naujo pradėti griežtinimo procesą“, – pažymėjo B. Kasmanas.

Optimistai pažymi, kad apskritai aktyvumas visame pasaulyje geresnis, nei prognozuota metų pradžioje – daugiausia dėl švelnėjančios Europos energetinės krizės, staigaus Kinijos atsidarymo ir JAV užimtumo duomenų, kurie ir toliau paneigia nuosmukio lūkesčius.

Investuotojai ruošiasi rūstesniems laikams. Stanas Druckenmilleris, „Duquesne Family Office“ įkūrėjas milijardierius, antradienį per „2023 Sohn Investment Conference“ teigė manantis, kad JAV ekonomika balansuoja ant recesijos ribos ir prognozuojantis „sunkų nusileidimą“.

Balandžio pareiškimas

Kai Didžiojo septyneto ministrai paskutinį kartą balandį susitiko Vašingtone, jie pažymėjo, kad pasaulinis ekonomikos augimas pasirodė atsparesnis nei tikėtasi, infliacija išlieka aukšta, centriniai bankininkai pasiryžę sutramdyti kainas, o neramumai bankininkystės sektoriuje išryškina ekonominį netikrumą.

Nuo balandžio mėnesio tiek Federalinis rezervų bankas, tiek ECB dar kartą padidino palūkanų normas, o Anglijos bankas ketina tai padaryti šį ketvirtadienį. Iždo sekretorė Janet Yellen perspėjo apie „ekonominę ir finansinę katastrofą“, jei skolos limito aklavietė liks neišspręsta. „First Republic Bank“ prisijungė prie ilgėjančio nukentėjusių regioninių skolintojų sąrašo.

„Vis dar sunku suprasti, kaip iš tikrųjų sekasi pasaulio ekonomikai, – neseniai rašė „HSBC Holdings Plc“ ekonomistai Harriet Smith ir Jamesas Pomeroy’jus. – Infliacija tebėra gerokai per aukšta. Be to, yra daug rizikos veiksnių, ypač susijusių su šalutiniu poveikiu, kurį gali sukelti įtampa bankų sektoriuje, ypač JAV regioniniuose bankuose.“