Japonijos Kioto priemiestyje, technologijų kompanijų ir startuolių kaimynystėje įsikūręs „Spread Co.“ ruošiasi atidaryti didžiausią pasaulyje automatizuotą lapinių daržovių ūkį. Tai antrasis bendrovės vertikalus ūkis, galintis tapti vertikaliosios ūkininkystės posūkio tašku: pagaliau kaštai tampa pakankamai žemi, kad šio tipo ūkiai galėtų plačiu mastu konkuruoti su tradicine ūkininkyste.
Kelis dešimtmečius vertikalūs ūkiai, auginantys daržoves viduje – be dirvožemio, keliaaukštėse lentynose – buvo peršami kaip sprendimas patenkinti augančiai maisto paklausai sparčiausiai besiplečiančiuose pasaulio miestuose. Tačiau problema visada ta pati – kaip atkurti natūralaus lietaus, dirvožemio ir saulės šviesos poveikį tokiais kaštais, kurie leistų vertikaliai užaugintam derliui konkuruoti su tradicine žemdirbyste.
„Spread“ – viena iš kelių komercinių bendrovių, kurios tvirtina šią problemą išsprendusios robotikos, technologijos ir skaičiavimo sistemos pagalba.
Įsikūręs Keihanos mokslo miestelyje, vadinamame Japonijos Silicio slėniu, naujasis bendrovės ūkis vertikaliose lentynose, po specialiai suprojektuotomis LED lempomis, per dieną ketina užauginti 30 tūkst. salotų gūžių. Sandari patalpa apsaugo daržoves nuo kenkėjų, ligų ir nešvarumų. Temperatūra ir drėgmė patalpoje optimizuotos, kad būtų galima kuo greičiau užauginti žalėsius, kuriuos tręšia, prižiūri ir nuskina robotai.
Fiksuota kaina
„Mūsų sistema ištisus metus, nenaudojant pesticidų ir išvengiant oro sąlygų įtakos, gali tiekti stabilų kiekį puikios kokybės daržovių, skirtų parduoti už fiksuotą kainą“, – interviu bendrovės ūkyje Kameokoje teigė „Spread“ prezidentas Shinji Inada (58).
2016 m. Sh. Inada už savo vertikalaus ūkininkavimo sistemą pelnė Edisono apdovanojimą. Jis tikisi, kad naujoji gamykla, pavadinta „Techno Farm“, daugiau nei dvigubai padidins bendrovės produkcijos kiekį. Dabar per metus užauginama beveik 11 milijonų salotų gūžių, parduodamų už 1 mlrd. jenų.
Pasak Japonijos šiltnamių sodininkystės asociacijos, maždaug 60 proc. Japonijoje veikiančių vertikalių ūkių yra nepelningi dėl elektros energijos išlaidų už patalpų eksploataciją. Daugelis kitų pelną gauna tik dėl valstybės subsidijų arba užsiplėšdami aukštesnę kainą, nes daržovės auginamos be chemikalų. Pasak Sh. Inados, „Spread“ parduodamos salotos kainuoja 198 jenų – maždaug 20–30 proc. brangiau nei tradiciškai auginamos veislės.
Be pesticidų
Pirkėjai neprieštarauja mokėti šiek tiek daugiau, nes vertikaliuose ūkiuose be pesticidų užaugintos daržovės vis dažniau laikomos alternatyva brangesniems ekologiškiems maisto produktams, kurie privalo būti auginami lauke, dirvožemyje. Karštos Japonijos vasaros ir didelė drėgmė reiškia, kad ekologiški augalai labiau pažeidžiami vabzdžių ir ligų, tvirtina Japonijos tyrimų instituto ekspertas Yasufumi Miwa.
„Ekologiška ūkininkystė reikalauja itin daug pastangų, ir tai atsispindi kainose, – teigia Takumu Okuma, internetinio maisto tiekėjo „Oisix ra daichi Inc.“ atstovas spaudai. – Be pesticidų užaugintas daržoves vartotojai laiko saugiomis ir mielai jas perka vietoj brangesnių ekologiškų daržovių.“
Smulkių vertikalių ūkių era Japonijoje prasidėjo dar 8-ajame dešimtmetyje: nišiniai rinkos žaidėjai naudojosi proga užkelti kainas už šviežią maistą šalyje, kuri importuoja beveik 60 proc. viso savo maisto. Tačiau nuo 2010 m. sektorius pradėjo sparčiai plėstis, atsiradus energiją taupančioms LED lemputėms ir vyriausybės programai, subsidijuojančiai novatoriškus ūkininkavimo metodus.
Sh. Inada, kadaise pats prekiavęs daržovėmis, savo kompaniją įkūrė 2006 m., jau kitais metais atidarydamas pirmąjį vertikalų ūkį Kameokos mieste, Kioto prefektūroje. Bendrovė ne vienerius metus tobulino apšvietimo, vandens ir maistinių medžiagų tiekimo sistemas, o pirmąjį pelną įmonė uždirbo tik 2013 m.
„Techno Farm“
Naujasis „Techno Farm“, turintis atsidaryti jau lapkritį, žada dar didesnį efektyvumą – 648 salotų gūžes iš vieno kvadratinio metro per metus, lyginant su 300 gūžėmis Kameokos ūkyje ir tik 5 – tradiciniame lauko ūkyje. Vienai gūžei laistyti pakaks vos 110 mililitrų vandens – 1 procento to, kas sunaudojama lauke, – nes daržovės išgarinama drėgmė kondensuojama ir naudojama pakartotinai.
Sumažės ir elektros kiekis, reikalingas užauginti vieną gūžę, nes naujajame ūkyje įrengtas specialiai suprojektuotas LED apšvietimas, sunaudosiantis 30 proc. mažiau energijos. Be to, bendrovė „Spread“ kartu su telekomunikacijų kompanija „NTT West“ šiuo metu kuria dirbtinio intelekto programą, skirtą produkcijos duomenų analizei – tikimasi, kad tai dar labiau padidins derlingumą.
„Spread“ neatskleidžia salotų auginimo išlaidų, tačiau Japonijos tyrimų kompanija „Innoplex“ apskaičiavo, kad išlaidos užauginti vienai gūžei Kameokos ūkyje siekia maždaug 80 jenų (71 centą) – bene mažiausiai pasaulyje. Japonijos tyrimų institutas tikisi, kad gamybos išlaidos naujajame „Techno Farm“ ūkyje priartės prie lauko ūkių išlaidų per apytikriai 5 metus.
Tačiau ekstremalios oro sąlygos ir klimato kaita – pagrindiniai tradicinio žemės ūkio trikdžiai – vertikalaus žemės ūkio konkurencingumą pagreitina. Šiųmetė Japonijos visų laikų karščiausia vasara su smarkiu lietumi, taifūnais ir potvyniais prekybos centruose parduodamų salotų kainas pakėlė daugiau nei dvigubai, lyginant su „Spread“ parduodama produkcija.
Klimato kaita
„Klimato kaita daro įtaką maisto produkcijai visur, o produkcijos auginimo ir pardavimo ekonomika daro įtaką visiems, – teigia Dicksonas Despommier, Kolumbijos universiteto Visuomenės ir aplinkos sveikatos fakulteto garbės profesorius, vertikalaus ūkininkavimo idėją propaguojantis nuo 10-ojo dešimtmečio. – Jeigu nesiimsime priemonių pristabdyti klimato kaitą, vertikalioji ūkininkystė gali būti mūsų paskutinė viltis išmaitinti visus tuos, kurie gyvena miestuose.“
Daugelis vertikalių ūkių visame pasaulyje įsikūrę vietovėse, kurių klimatas nėra palankus daržovių auginimui, o transporto kaštai importuoti šviežią produkciją per dideli, arba vietovėse, kuriose dėl aplinkos taršos kyla „švaraus“ maisto poreikis, pvz., Kinijoje.
Antarktinės salotos
Antarktidoje, kur oro sąlygos didžiąją žiemos dalį neleidžia papildyti maisto atsargų, Vokietijos „Neumayer III“ stoties mokslininkai šiais metais užaugino pirmąją salotų, agurkų ir ridikėlių partiją, aprūpindami šviežiomis daržovėmis stoties darbuotojus. O kosmose gyvenantys astronautai maistą augina Tarptautinėje kosminėje stotyje įrengtame miniatiūriniame ūkyje, pramintame „Veggie“.
Kai kurie komerciniai projektai yra orientuoti į turtingas Artimųjų Rytų šalis – pagrindines kandidates į vertikalius ūkius dėl didelių šviežių produktų importo kaštų. Dubajaus „Emirates Flight Catering“, vykdanti bendrą projektą su Kalifornijos „Crop One Holdings“, planuoja kitą mėnesį pradėti statyti 30 tūkst. kv. m vertikalųjį ūkį, kuris tiektų produkciją oro linijoms. Tikimasi, kad 40 mln. dolerių vertės ūkis pirmąjį daržovių derlių lėktuvuose ir oro uostuose pristatys 2019 m. gruodžio mėnesį.
Kiti vertikalūs ūkiai biurų dangoraižiuose ir daugiabučiuose įrengti kaip dizaino dalis. Tokijo Ginzos prekybos rajone įsikūręs mažmenininkas „Itoya“ 11-ąjį savo dvylikaaukščio pastato aukštą paskyręs vertikaliam ūkiui, čia auginamas salotas tiekia išskirtinai savo kavinei – už tokią kainą, kuri būtų nekonkurencinga, lyginant su lauko ūkiuose užaugintomis daržovėmis.
Šiltnamių varžovai
Vienas didžiausių iššūkių vertikalių ūkių pritaikymui plačiu mastu – milžiniški pramoniniai užmiesčių šiltnamiai, kuriuose naudojamos tos pačios technologijos, pvz., Jungtinės Karalystės „Thanet Earth“, kur po stiklu kasmet užauga milijonai pomidorų, paprikų ir agurkų. Nors šiems ūkiams reikia daugiau žemės, jie naudojasi natūralia saulės šviesa, taip sumažindami energijos sąnaudas. „Thanet Earth“ save apibūdina kaip didžiausią šiltnamių kompleksą šalyje.
Japonijoje, kur darbo jėga sensta, o daugelis kompanijų gamybą perkelia į kitas šalis, vertikalūs ūkiai galėtų būti įrengiami apleistuose fabrikuose.
„JX ANCI“, dukterinė „JXTG Nippon Oil & Energy Corp.“ įmonė, planuoja iki 2020 m. vertikalų ūkį įkurti nebenaudojamoje Naritos gamykloje, pasitelkusi „Spread“ sistemą. O „Mitsubishi Gas Chemical Co.“ su buvusio „Spread“ darbuotojo Tokijuje įkurtu startuoliu „Farmship Inc.“ sutarė atidaryti vertikalų ūkį Fukušimos prefektūroje, kur kasdien užaugintų 32 tūkst. salotų gūžių.
Tačiau tikrasis iššūkis – išeiti į pasaulinę rinką. „Spread“ planuoja savo ūkininkystės sistemą eksportuoti į daugiau nei 100 miestų visame pasaulyje, varžydamasi su tokiomis kompanijomis kaip „Crop One“, „Softbank“ finansuojama JAV „Plenty Inc.“ ir Kinijos „Sanan Sino-Science“. Pasak Sh. Inados, „Spread“ jau pasirašė tiekimo sutartį su maisto gamintoju JAE ir šiuo metu veda derybas su maždaug 300 kitų įmonių ir mokslo institutų.
„Mūsų tikslas – pasiekti šalis, kuriose neįmanoma auginti šviežių daržovių dėl menkų vandens išteklių, itin žemų temperatūrų ar kitų gamtinių sąlygų, – teigia Sh. Inada. – Mūsų misija – daržovių auginimo infrastruktūra, prieinama visiems žmonėms, kad ir kur jie gyventų.“