Kaltos dvi pagrindinės jėgos. Viena vertus, kompanijos, įbaugintos pandeminių deficitų, kainų šuolių ir logistikos sutrikimų, mažina priklausomybę nuo vienos gamyklos ar šalies. Iš kitos pusės, vyriausybės, ypač JAV ir Europoje, siekia užsitikrinti prieigą prie pagrindinių medžiagų, pvz., puslaidininkių ir retųjų žemių mineralų, jei pasaulio prekyba suskiltų į atskirus geopolitinius blokus.
Ši transformacija, kurią kai kurie vadina „reglobalizacija“, užtruks ne vienus metus, o prekybos duomenys dar tik pradeda siųsti pirmuosius ženklus, kokio masto pokyčiai vyksta ir kas laimi, o kas pralaimi. Pateikiame aštuonis rodiklius, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį, norint lengviau suprasti šios naujos geostrateginės ekonomikos eros implikacijas.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją