Respondentai prognozuoja, kad prie 1,35 trilijono eurų pandemijos obligacijų pirkimo programos bus pridėta dar 500 milijardų eurų, o veiksmų greičiausiai bus imamasi gruodžio mėnesį. Valdančioji taryba, kuri susitinka ketvirtadienį aptarti ekonominės žalos, savo politikos krypties veikiausiai nekeis, nors kai kurie analitikai prognozuoja, kad prezidentė Christine Lagarde praneš apie paramos didinimą.
Kadangi vyriausybės yra priverstos riboti keliones, uždaryti restoranus ir įvesti komendanto valandą, kad kaip nors suvaldytų pandemiją, euro zonos atsigavimas jau vėluoja ir kelia nuogąstavimų dėl dvigubo nuosmukio. Ch. Lagarde teigė, kad infekcijos atsigavo greičiau, nei buvo tikėtasi, o tai kelia akivaizdžią riziką ekonomikos perspektyvoms.
Vis dėlto ECB kol kas neturi pagrindo skubėti. Buvo išleista mažiau nei pusė pagalbos programai numatytų pinigų, o atnaujintos ekonominės prognozės bus prieinamos tik gruodžio mėnesį. Jose bus pateiktos pirmosios prognozės 2023 metams, be to, jos galės padėti įvertinti, kiek reikės lėšų papildomai stimuliacijai.
„ECB patvirtins, kad yra pasirengę toliau švelninti politiką, tačiau sprendimas kol kas nėra būtinas, – sakė Frankfurto „DekaBank“ ekonomistas Kristianas Toedtmannas. – Ruošiantis gruodžio susitikimui, pagrindinis dėmesys bus skiriamas ekonomikos perspektyvoms ir adekvačiam politikos paketo dizainui.“
Dauguma apklausos dalyvių prognozavo, kad ekstremalių situacijų programa taip pat bus pratęsta dar šešiems mėnesiams iki 2021 m. pabaigos. Tik ketvirtadalis ekonomistų tikisi, kad bus palaikoma senesnė ir ne tokia galinga kiekybinio palengvinimo programa.
ECB grynųjų pinigų injekcijomis siekiama išlaikyti žemas skolinimosi išlaidas įmonėms ir namų ūkiams, taip pat vyriausybėms, kurios padidino išlaidas, kad palaikytų ekonominę veiklą.
Krizės rimtumą liudija tai, kad 500 milijardų eurų pandemijos programos padidinimas bus daugiau nei dvigubai didesnis, nei paskelbtas kovo mėnesį.
Naujausi ekonominiai skaičiai atrodo pesimistiškai. Tikimasi, kad ketvirtąjį ketvirtį Prancūzijos produkcija sustos, o daugiau nei pusė Europos smulkaus ir vidutinio verslo pranešė, kad kitais metais jiems gresia bankrotas, jei pajamos nepadidės.
Pagrindinis ECB rūpestis yra infliacija. Rugpjūčio mėnesį palūkanų normos tapo neigiamos ir greičiausiai tokios išliks iki metų pabaigos.
Ekonomistai mano, kad 2023 m. vartotojų kainų augimas vidutiniškai sieks vos 1,5 proc. Tai nė iš tolo neprilygsta ECB tikslui vidutiniu laikotarpiu būti „žemiau, bet arti 2 proc.“ (šiuo metu tikslas peržiūrimas), todėl juo labiau tikėtina, kad prireiks papildomo stimuliavimo.
„Virš euro zonos ekonomikos telkiasi juodi debesys, ir ECB turės tai pripažinti“, – pažymėjo Davidas Powellas, „Bloomberg Economics“ ekonomistas. Ch. Lagarde bus „nusiteikusi anaiptol ne taip optimistiškai, kaip rugsėjo mėnesį, ir aiškiai leis suprasti, kad Valdančioji taryba yra pasirengusi padidinti savo obligacijų pirkimo programas.“