L. L. Pengo netradicinių nuosavybių portfelis „Unlisted Collection“ yra siejamas su kai kuriais geriausiais Singapūro restoranais, taip pat butikiniais viešbučiais ir maitinimo įstaigomis tokiuose didmiesčiuose kaip Londonas ir Šanchajus. Singapūre grupė didžiuojasi „Zen“ restoranu – kuris tik praėjusį trečiadienį pelnė trečiąją „Michelin“ žvaigždutę, ir vieną „Michelin“ žvaigždutę pelniusiais „Basque Kitchen by Aitor“, „Nouri“ ir „Burnt Ends“.
L. L. Pengas taip pat yra „Singapore Cruise Centre“ ir „Asian Civilisations Museum“ pirmininkas bei užima daugybę kitokių pareigų, ir visa tai leidžia jam užsiimti įgyti pranašumą restoranų ir turizmo sferoje, siaučiant koronaviruso pandemijai.
Neseniai jis kalbėjosi su „Bloomberg News“ šiomis temomis ir apie daug ką kitką. Atsakymai į klausimus buvo aiškumo dėlei suredaguoti ir sutrumpinti.
Kokias matote restoranų perspektyvas?
Restoranų neišvengiamai laukia didelės permainos. Tie, kurie tikisi, kad ilgainiui viskas bus kaip buvę, greičiausiai patirs nemalonų šoką. Aš nieko nelaikau savaime suprantamu dalyku. Turime parengę daugybę nenumatytų atvejų planų, kaip, iškilus būtinybei, labai greitai sumažinti sąnaudas. Aiškiai matau, kad netgi įstaigas su aukštais skiepijimo rodikliais gali tekti uždaryti ganėtinai ilgam laikui, galbūt keleriems metams. Skatinu visus savo restoranus verslo nenumatytų atvejų planuose numatyti didesnį grynųjų pinigų rezervą. Tipinis restoranas gali užtikrinti pinigų srautus savo sąskaitose pusantro-du mėnesius. Manyčiau, kad dabar mums reiktų tam mažiausiai trijų mėnesių.
Ir būtina stengtis, kad personalas būtų psichologiškai pasirengęs. Šiuo etapu visi jaučiasi labai pavargę. Sakai jiems: „O, teks ir vėl užsidaryti“, ir matai, kaip jų pasitikėjimas išgaruoja, visi it vandeniu perlieti.
Vienas iš dalykų, kurį taip pat svarstome, yra sukurti vadinamąjį virtualų restoraną, dirbantį vien tik maisto užsakymų ir pristatymų pagrindu. Toks pajamų šaltinis teoriškai turėtų išsilaikyti.
O kokios turizmo perspektyvos Singapūre?
Padėtis pradės normalizuotis ne anksčiau kaip 2023 metais. Kinai nebesugrįš dideliais tuntais – nemanau, kad Kinijos vyriausybė bus apsisprendusi lengvai išleisti savo piliečius, o indonezijiečiai tikrai nesugrįš. Atsigavimą galbūt paskatins Europos turistų, kitų Rytų Azijos ekonomikų, pavyzdžiui, Pietų Korėjos ar Japonijos, keliautojų kišenės.
Aš esu Singapūro kruizų centro pirmininkas, tad mes kontroliuojame visus čionykščius keltų uostus. Ir labai atidžiai išstudijavome šią situaciją. Atsižvelgus į užsikrėtimų rodiklius ir vakcinacijos tempus, nelabai tikėtina, kad atsigavimo sulauksime 2022 metais. Tad platesnė turizmo rinka Singapūre ir kitais metais susidurs su dideliais iššūkiais.
Tai labai nuvilia, bet daugelis iš mūsų, kurie kruopščiai ir išsamiai planuoja scenarijus, žvelgia realistiškai.
Ką manote apie kruizų pramonės perspektyvas?
Vadinamieji „Kruizai į niekur“ (angl. „Nowhere Cruise“) funkcionuoja, atsižvelgiant į aplinkybes, gana neblogai. Jie dirba 50 proc. pajėgumu, ir pripildo laivus. Ir jeigu jiems bus leista dirbti 75 proc. pajėgumais, nė neabejoju, kad laivai bus pilni.
Ką tik vyko mūsų visuotinis akcininkų susirinkimas su asociacija „Asia Cruise Terminal Association“. Kai kurios kruizinės linijos turi pilną 2022 metų užsakymų portfelį. Jeigu joms bus leista veikti kiek įmanoma normalioje aplinkoje, jų laukia gana sėkmingi 2022-ieji metai. Kruizinių linijų galvos skausmas – nežinojimas, kurie terminalai jas apskritai įsileis. Bet aš manyčiau, kad tokios valstybės kaip Singapūras, Taivanas, Pietų Korėja, Japonija leis plaukioti laivams, nes jos sugebės sukontroliuoti keleivių įlipimą į laivus, be to, jose galioja griežti protokolai, kaip elgtis ekstremaliais atvejais.
Ir matysite, kad dėl tos pačios priežasties atsigaus ir Europos bei Amerikos rinkos. O kalbant apie atokesnes vietoves – sakykim, norite nuplaukti į Balio salą ir išlaipinti keleivius, atsakymas veikiausiai būtų neigiamas. Bet jeigu kruizų linijos turės kitų maršrutų, jos vykdys reisus, ir jums gali tekti peržiūrėti savo kelionės laivu maršrutus.
O kokias matote maisto tendencijas?
Aukščiausios klasės kategorija, regis, yra atspariausia šiomis aplinkybėmis. Mūsų restoranas Londone yra graibstyte graibstomas, ateinantiems trims mėnesiams rezervuotos visos vietos. Ir vėlgi, elitiniai restoranai Singapūre, ten, kur mums leista atsiverti, atsigauna greičiausiai, žmonės mielai čia ateina ir leidžia pinigus. Ir jie ne tik eina į restoranus, jie perka daugiau alkoholio, perka daugiau vyno, geresnį vyną, ir panašiai. Tad vidutinės išlaidos auga.
Įdomi tendencija, ir, sakyčiau paradoksali. Maniau, mums reikės labiau pasikliauti įperkamu asortimentu, bet, kaip aiškėja, yra priešingai: aukštesnės klasės restoranai atsigauna kaip žuvis sugrąžinta į vandenį.
O iš to galima spręsti, kad turtingieji tampa turtingesni ir yra nusiteikę išlaidauti, nes jiems nuobodu. Jie negali leisti pinigų kitiems dalykams.
Kas jums suteikia pagrindo optimizmui, kalbant apie Singapūrą?
Viešbučių ir restoranų pramonėje optimizmo man suteikia tai, kad stipresni rinkos žaidėjai iš tikrųjų kelsti. „Les Amis“, „Odette“ ir visos tokio lygio vietos iš tiesų puikiai verčiasi.
Bet yra minios viduriukas, kuris iš tiesų patiria sunkumų. Manyčiau, dalis jų per ateinančius šešis mėnesius jų tiesiog nepakels.
Kai kurie viešbučiai Londone nebeatvers durų. Tokiose valstybėse kaip Australija daugelis viešbučių, kurie buvo pradėti projektuoti, nebeiškils. Finansuotojai atsisakė finansuoti šiuos projektus.
Tad kai ekonomika ims atsigauti, stipresni, įsitvirtinę rinkos dalyviai įgis veiksmų laisvę bent jau artimiausius dvejus-trejus metus. Jeigu išgyvensite šį laikotarpį, neatsižvelgiant, kuriame svetingumo paslaugų spektro gale esate, tikėtina, kad jums seksis visai neblogai. Šis laikotarpis pašalino visą sluoksnį žmonių, kurie planavo įvairius dalykus, arba kai kuriuos marginalius rinkos žaidėjus.
Ar yra bent kokių minčių apie „Unlisted Collecion“ listingavimą?
Labai mažai tikėtina. Tai tikrai nėra mano misija.