Kadangi pajamos iš energijos jau beveik viršija tikslinį lygį, pirkimų galima tikėtis jau gegužės mėnesį, teigia „Bloomberg Economics“ ekonomistai, kurių vertinimu, pradinės apimtys gali siekti apie 200 mln. juanių per mėnesį. Kinijos valiuta yra pagrindinis aktyvas, kurį Rusija dėl sankcijų vis dar gali naudoti 154 mlrd. JAV dolerių vertės turto fondo sandoriams vykdyti.
Finansų ministerija apie tai turėtų paskelbti kiek vėliau šią savaitę. Pastaruosius du mėnesius ji jau mažina juanių pardavimą biudžeto deficitui dengti ir balandžio mėnesį, palyginti su vasariu, sumažino jį beveik perpus.
„Rinkai bus svarbu, kad valstybė vėl pradeda kaupti atsargas, o ne jas naudoti, – teigė kapitalo rinkos įmonės ‚Freedom Holding Corp.‘ analitikė Natalija Milčiakova. – Tai gali netgi teigiamai paveikti rublio kursą.“
Kadangi pirkimai buvo sustabdyti 2022 metų sausio pabaigoje, o po invazijos į Ukrainą jau kitą mėnesį programa buvo sustabdyta, Finansų ministerija šiais metais užsienio valiutą pardavinėjo tik pagal atnaujintą biudžeto mechanizmą, kuriuo tikimasi apsaugoti ekonomiką nuo žaliavų rinkų nestabilumo. Rusija maždaug trečdalį biudžeto pajamų gauna iš naftos ir dujų pramonės.
Ką sako „Bloomberg Economics“...
Jei posūkis įvyktų dabar, būtų akcentuotos Rusijos galimybės išlaikyti naftos dolerių srautą nepaisant sankcijų ir kainų lubų, kurias pirkėjams nustatė Didžiojo septyneto (G-7) pramoninės valstybės ir jų partnerės Europos Sąjungoje.
Kad ir slegiamas karinių išlaidų ir vis dar beprecedenčio deficito, biudžetas gerėja iš dalies dėl to, kad vyriausybė pakoregavo kai kurių naftos mokesčių skaičiavimo mechanizmą.
Bazinė kaina, naudojama apskaičiuojant naftos gavybos ir pelno mokestį žaliavinės naftos gamintojams, nustatoma taikant pagrindinės šalies žaliavinės naftos „Urals“ nuolaidą tarptautiniam etalonui „Brent“ – balandį ji siekė 34 JAV dolerius už barelį, o nuo liepos palaipsniui mažėjo iki 25 JAV dolerių.
Nors nustačius viršutinę kainų ribą šalies naftos kaina sumažėjo, Rusijai pavyko įveikti šią problemą, įvedus „Urals“ nuolaidą „Brent“ naftai ir privertus gamintojus mokėti didesnius mokesčius. Šiais metais susilpnėjęs rublis taip pat buvo naudingas vyriausybei, kuri didžiąją dalį pajamų gauna iš užsienio valiuta denominuotų energetikos mokesčių, bet išleidžia jas rubliais.
Ekonomistai nesutaria dėl galutinio pirkimo atnaujinimo laiko, nes sprendimas taip pat priklauso nuo ištisos grupės veiksnių – nuo nepastovaus rublio kurso ir galimų mokesčių formulės nuolaidos pakeitimų iki bet kokio faktinių pajamų iš energijos nuokrypio nuo balandžio mėnesį prognozuojamos sumos.
„Rosbank“ ekonomistas Jevgenijus Košelevas įžvelgia įvairių galimų scenarijų, pavyzdžiui, kai valiutos pirkimas būtų planuojamas gegužės mėnesį arba būtų atidėtas iki birželio ar net liepos mėnesio.
Pirmąjį šių metų ketvirtį įmokos iš naftos ir dujų į Rusijos biudžetą, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 45 proc. – iki 1,64 trilijono rublių. Balandžio pabaigoje susidaręs fiskalinis deficitas jau dabar gerokai viršija Finansų ministerijos užsibrėžtą visų 2023 metų tikslinį rodiklį.
„Pirkimai prasidės nuo birželio mėnesio, tačiau bus labai nedideli“ dabartinėmis sąlygomis, teigė Maskvoje įsikūrusios bendrovės „Locko-Invest“ ekonomistas Dmitrijus Polevojus.
Prognozės kinta dėl didėjančių Rusijos žaliavinės naftos eksporto kainų ir mokesčių formulės pakeitimų, kurie, kaip tikisi Finansų ministerija, užtikrins apie 600 mlrd. rublių papildomų biudžeto pajamų.
Nors „Bloomberg Economics“ yra įsitikinę, kad Rusija per artimiausius tris mėnesius pradės pirkti valiutą, tikimybė, kad pirkimai bus atnaujinti gegužės mėnesį, sudaro 65 proc., o birželį – 80 procentų, nes dėl sumažėjusių naftos gavybos apimčių atsiranda tam tikro netikrumo.
Tačiau kapitalo rinkos įmonės „BCS Financial Group“ prognozės dėl „Urals“ kainų rodo, kad Rusija gali pradėti pirkimus ne anksčiau kaip trečiąjį ketvirtį.
„Gegužės mėnesį ir vėlesniais mėnesiais, atsigaunant naftos kainai, iš turto fondo gaunamų lėšų kiekis palaipsniui mažės“, – pažymėjo BCS vyriausioji ekonomistė Natalija Lavrova.