Palmių aliejaus – kurio yra maždaug pusės visų prekybos centruose parduodamų prekių sudėtyje – kaina jau pakilo beveik 70 proc. nuo žemiausio šių metų rodiklio gegužės mėnesį. Netikę orai sutrikdė kitų rūšių aliejinių medžių sodinimą, negana to, palmių aliejaus pasiūla sumažėjo dėl migrantų darbininkų trūkumo Malaizijos plantacijose. Tuo pat metu optimizmas dėl koronaviruso vakcinos pagerino ekonomines prognozes ir suteikė energijos paklausai.
Palmių aliejus aplenkė net sojų aliejų, kuris nuo kovo mėnesio žemiausio lygio pakilo maždaug 52 proc. Apskritai, dėl kylančių kainų maistas netrukus pradės brangti – kaip tik tuo metu, kai vartotojai visame pasaulyje ir taip patiria ekonominę įtampą.
„Aukštesnės kainos prekybos centrų lentynose bus matyti po mėnesio, – prognozuoja Sathia Varqa, firmos „Palm Oil Analytics“ savininkas iš Singapūro. – Maistui skirtus aliejus tai paveiks labiausiai.“
Išaugus palmių aliejaus kainai, jis beveik pasivijo artimiausią savo pakaitalą – sojų aliejų. Neskaitant kelių trumpų akimirkų šių metų pradžioje, skirtumas tarp palmių ir sojų aliejaus toks mažas nebuvo nuo 2011 m. Tais pačiais metais vienas stipriausių „La Nina“ epizodų per kelis dešimtmečius nusiaubė pasėlius ir visame pasaulyje sumažino maistinio aliejaus atsargas. Maisto kainos pašoko, o tai prisidėjo prie socialinių neramumų Artimuosiuose Rytuose, galiausiai privedusių prie Arabų pavasario.
Kol kas palmių aliejaus šuolio padarinius galėtų kompensuoti vyriausybės stimulų programos ir kitokia „Covid“ pagalba vartotojams. Indija, pagrindinė palmių aliejaus pirkėja pasaulyje, nuo penktadienio sumažins palmių žaliavos importo muitus, kad apsaugotų vartotojus nuo kylančių kainų.
Aukštos kainos galiausiai paskatins paklausos susitraukimą, pažymi senbuvis analitikas Dorabas Mistry, „Godrej International“ direktorius. „Tai visada įvyksta per kelių mėnesių laikotarpį“, – teigia jis.
Mažai alternatyvų
Kadangi brangsta ir kiti aliejai, kainoms jautriems pirkėjams Indijoje ir Kinijoje lieka nedaug alternatyvų. „Palmių aliejus tebėra pats pigiausias augalinis aliejus, todėl jis ir toliau traukia naują paklausą“, – teigia Anilkumaras Baganis, Mumbajuje įsikūrusios tarpininkavimo ir konsultacijų firmos „Sunvin Group“ tyrimų vadovas, minėdamas pakilusias sojų, saulėgrąžų ir rapsų aliejų kainas.
„Galima tikėtis tam tikro maisto poreikio, kuris teks sojų aliejui, tačiau tai sudarys tik apie 10–15 proc. visos palmių aliejaus paklausos, – sako jis. – Šį nuostolį kompensuos vakcinų naujienos, o ilgainiui galima tikėtis maisto ir palmių aliejaus paklausos atsigavimo.“
Kylančių kainų poveikis biokuro rinkai yra dar niūresnis. Palmių aliejumi šiuo metu prekiaujama 413 doleriais brangiau už dyzelinius degalus, ir tai yra didžiausias kainų skirtumas nuo 2011 m. Šalys, įskaitant Indoneziją, Malaiziją, Tailandą ir Kolumbiją, yra priėmusios mandatus, pagal kuriuos per kitus devynerius metus nacionalinėse biodyzelino iniciatyvose turės būti naudojamas vietinis palmių aliejus, o ES atsinaujinančios energijos politika paskatino bloko palmių aliejaus importą – beveik pusė jo buvo nukreipta į energijos naudojimą.
Biokuro šalininkai nerimauja, kad palmių aliejaus kainų šuolis paskatins kai kurias valstybes savo mandatus atšaukti. Indonezija jau pareiškė, kad atidės ambicingus planus padidinti biodyzelino mišinį iki 40 proc. nuo dabartinių 30 proc., nes didesnis kainų skirtumas „kelia vyriausybei iššūkių finansuojant šią programą“.
Palmių aliejaus ateitis?
Kol kas rinkos dalyviai palmių aliejaus ateitį vertina nevienodai. „Rabobank“ prognozuoja, kad ateities sandoriai mažės, kai vėl atsigaus atsargos, A. Baganis iš „Sunvin“ teigia, kad kainų korekcija žemyn būtų pateisinama, tačiau didelio nuosmukio nebus, tuo tarpu S. Varqa tikisi, kad iki gruodžio vidurio sumažėjusios atsargos pakels kainas virš 3300 ringitų.
Gamintojams kainų šuolis išėjo į naudą, nes padidino palmių aliejaus milžinų, tokių kaip „FGV Holdings Bhd.“, „IOI Corp Bhd.“ ir „Kuala Lumpur Kepong Bhd.“ pastarųjų ketvirčių pelną. „Fitch Ratings“ taip pat pakėlė pagrindinių pasaulio augintojų „Sime Darby Plantation Bhd.“ ir „Golden Agri-Resources Ltd.“ prognozes.
Pasiūla kurį laiką gali išlikti suvaržyta, nors šių metų drėgnesni orai turėtų būti palankūs kitų metų derliui. Plantacijos Malaizijoje, antrojoje pagal dydį gamintojoje, dar prieš pandemiją susidūrė su darbininkų trūkumu; pastaraisiais mėnesiais ūkiai samdė net kalinius, kad šie padėtų nuimti derlių. Senstantys medžiai taip pat nebėra tokie našūs, pažymi Oscaras Tjakra, vyresnysis analitikas iš Singapūro „Rabobank“.
Plantacijos taip pat rinkosi akcijų supirkimą vietoj plėtros, teigia D. Mistry iš „Godrej“, o tai gali lemti gamybos pajėgumų atsilikimą tuo metu, kai pasaulio ekonomika atsigaus, ir ilgalaikius padarinius tiekimui.
„Matome, kaip dėl NVO ir vyriausybių spaudimo bei anksčiau sumažėjusių kainų susitraukė naujai sodinamų plantacijų plotas, – teigia D. Mistry. – Visa tai kartu su orų dievais („La Nina“) sukėlė tobulą audrą augalinio aliejaus kainodaroje.“