Didžiausias Švedijos hipotekos bankas „Swedbank AB“ ką tik prisijungė prie tų, kurie riboja skolinimą remdamasis klimato kriterijais. Stokholme įsikūręs bankas nebeteiks naujų kreditų naujiems naftos ir dujų projektams. Jis taip pat nebeteiks finansavimo gavybai Arktyje.
Pasak „Swedbank“ vadovo Jenso Henrikssono, tikslas – „patarti“ klientams, kad šie nepakliūtų į aklavietę. Bankas ir toliau ketina skolinti „tiems, kurie siekia pasaulio be anglies dvideginio emisijų“, sakė jis interviu.
„Swedbank“ dabar planuoja su savo klientais dalyvauti „intensyviose diskusijose“, teigė J. Henrikssonas.
Panašų modelį praėjusių metų pabaigoje pradėjo įgyvendinti ir „SEB AB“. Bankas, daugiau nei prieš dešimtmetį pasauliui pristatęs pirmą žaliąją obligaciją, lapkritį pranešė, kad pradės kelti ultimatumą savo verslo klientams ir nutrauks didžiausių teršėjų kreditavimą.
Visų šių veiksmų imamasi reaguojant į kritiką, kad bankai nepakankamai stengiasi apriboti pagrindines skolinimo operacijas, kad spręstų klimato kaitos problemas. Daugelis pramonės atstovų aplinkosaugą paskelbė savo pagrindine veiklos strategija, tačiau ir toliau dalija kreditus kompanijoms, kurios kenkia klimatui.
Nešvarios paskolos
Po Paryžiaus susitarimo pasirašymo dešimties pirmaujančių Šiaurės šalių bankų paskolų skyriai suteikė beveik 70 mlrd. dolerių kredito anglių, naftos ir dujų kompanijoms ir projektams, teigiama pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje. Tie patys bankai turi didžiulius turto valdymo padalinius, kurie garsiai skelbia savo įsipareigojimus klimatui.
Ataskaitą sudariusios Stokholme įsikūrusios organizacijos projektų vadovas Jakobas Konigas naująją „Swedbank“ politiką pavadino „pozityviu žingsniu“. Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad, kalbant apie apimtį, tai nėra „tai, ko mes tikėjomės“. „Swedbank“ planas „palieka daug spragų, kuriomis pasinaudojęs bankas ir toliau galės finansuoti labiausiai klimatą žalojančią veiklą, jei ne tiesiogiai, tai per aplinkui“, – sakė jis.
„Swedbank“ įsipareigojo sustabdyti naujų naftos ir dujų telkinių ieškančių projektų finansavimą, jei kompanijos nesutiks laikytis Paryžiaus susitarimo. Bankas taip pat ketina sustabdyti Arkties projektų ir skalūnų bei naftos smėlio gavybos finansavimą.
Šis žingsnis iš dalies yra simbolinis. Nafta ir dujos tėra nedidelė „Swedbank“ balanso dalis. Tačiau „jis siunčia svarbią žinią“, – sakė J. Henrikssonas.
Paskatos
Europos bankai gali vaidinti svarbų vaidmenį pereinant prie anglies dvideginio neutralumo, nes įmonės vis dar maždaug du trečdalius finansavimo gauna iš skolintojų. JAV pagrindinį finansavimą teikia kapitalo rinkos. Tai gali Europos bankams palikti mažiau finansinių paskatų.
J. Konigas teigia, kad bankai gali būti nelinkę nutraukti skolinimą teršėjams, nes tai reiškia, kad jie „tiesiogiai praras pajamas“. Tuo tarpu portfelio mažinimas „daugiausia reiškia mažesnes administracines išlaidas“.
Pasak jo, „tikėtina“, kad vis daugiau Šiaurės šalių bankų laikysis griežtesnės skolinimo politikos. „Tik bijau, kad jie nebus tokie griežti, kaip turto valdytojai, kurių dalis visiškai nusigręžė nuo šio sektoriaus.“
Bankai buvo spaudžiami atskleisti, kas yra jų paskolų knygose – ir jas išvalyti. Beveik prieš ketverius metus su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupė pristatė pasaulinę sistemą, kuri leidžia įvertinti riziką ir tinkamai perskirstyti kapitalą.
„Stipriausia paskata, be abejo, yra visuomenės spaudimas“, – sakė J. Konigas. Kadangi skolinimą reglamentuoja banko slaptumo taisyklės, „kai tik kažkas tokio išlenda į šviesą, žmonės reaguoja tikrai audringai“.